— Kas? Nekalbekite kvailysciu.
— Tamsta pats kalbi kvailystes, reikalaudamas parodyti krepsio vidu ir nepateikdamas orderio. Taigi, siuo klausimu viskas. Prasau pasakyti padavejui — kartoju uzsakyma. Arba atneskite pats.
Kasininkas uzsigavo:
— Klausykite, gerbiamasis, as nenusistates pries jus asmeniskai, bet privalau laikytis taisykliu. Stai, cia pat ant sienos skelbimas: “Sunis ir kates isivesti draudziama”. Mes stengiames nenusizengti higienos reikalavimams.
— Vadinasi, prastai stengiates,— pakeliau stikla,— matote lupu dazu zymes? Uzuot kabinejesi prie lankytoju, turetumet priziureti savo indu ploveja.
— Nematau jokiu lupu dazu.
— Didziuma nuvaliau. Ka gi, teks nestis stikla i Sveikatos apsaugos departamenta bakteriologiniams tyrimams.
Kasininkas atsiduso:
— Ar neissitepet?
— Ne.
— Tai lygiosios. As nelendu i jusu krepsi, jus nesivedate manes i Sveikatos apsaugos departamenta. O jei norit dar isgerti, eikit prie baro... Musu saskaita. Bet cia — ne.
Apsisuko ir nuejo pirmas. Truktelejau peciais:
— Mes ir taip ruosemes iseiti.
Kai ejau pro kasa, kasininkas pazvelge i mane:
— Nepykstate?
— Visai ne. Bet zadejau pakviesti cia pasivaisinti savo arkli. O dabar nebesivesiu.
— Kaip norite. Taisyklese nera ne zodzio apie arklius. Dar vienas klausimelis: nejau tas katinas tikrai geria imbierine gira? As neprasau parodyti katino, man paprasciausiai idomu.
— Tiesa sakant,— prisipazinau,— jis labiau megsta imbierine gira, paskaninta karciu alumi, bet geria ir gryna, kai kitokios nera.
— Sugadins inkstus. Zvilgtelkite cionai, biciuli.
— Kur?
— Atsiloskite, palenkite galva greta manosios. Dabar paziurekite i lubas virs kabinu — i veidrodzius tarp dekoraciju. As tikrai zinau, kad katinas yra — pats maciau.
Atsilosiau ir paziurejau. Lindynes lubos buvo nuraizgytos puosmenu, panasiu i metalo lauza su daugybe veidrodziu; dabar pamaciau, jog kai kurie veidrodziai, maskuojami konstrukcijos, imontuoti tokiu kampu, kad kasininkas galetu nepasitraukdamas is savo vietos matyti, kas vyksta kabinose. Kasininkas lyg atsiprasydamas paaiskino:
— Jie labai reikalingi. Pasibaisetumet, isvydes, kas vyksta tose kabinose, jei jos nepriziurimos. Pasaulis liudnas.
— Amen, broli. Isejau.
Lauke praveriau krepsi ir paemiau uz vienos rankenos. Pitas iskiso galva.
— Girdejai, Pitai, ka sake tas zmogus: pasaulis liudnas. Blogiau nei liudnas,. jeigu du draugai negali ramiai, nesnipinejami pasivaisinti. Taigi, nuspresta.
— Jau? — paklause Pitas.
— Jei nepriestarausi. Kad jau apsisprendem, ko mums delsti.
— Jaauu! — tvirtai atsake Pitas.
— Vienbalsiai. Cia netoli — kitoje gatves puseje. Sekretore Abipusio draudimo laukiamajame — nuostabus funkcinio dizaino grozio pavyzdys. Nepaisant beveik tobulu formu, ant jos galvos puikavosi ausines, o po ranka buvo visa kita, ko reikejo pagrindiniu pareigu vykdymui. Priminiau sau, kad tuo laiku, kai as sugrisiu, ji tiks man i bobutes, ir pasakiau, jog noreciau pasikalbeti su kompanijos atstovu.
— Prasau sestis. Paziuresiu, kuris administratorius siuo metu laisvas.
Man dar nespejus atsisesti, pridure:
— Jus priims musu misteris Pauelas. Prasom cionai. Pamates Musu Misterio Pauelo kabineta, nusprendziau, kad kompanijos reikalai klostosi puikiai. Administratorius glebiai paspaude man ranka, pasodino, pasiule cigarete ir norejo paimti krepsi. Krepsio nepaleidau.
— Na, sere, kuo galime buti naudingi?
— Noriu uzmigti ilguoju miegu.
Administratoriaus antakiai pakilo, manieros susvelnejo. Kompanija, aisku, ir uz septynis dolerius apdraus tave nuo gaisro ar vagystes, bet ilgasis miegas — tai proga suleisti nagelius i visa kliento nuosavybe.
Administratorius pagarbiai tare:
— Ismintingas sprendimas. Pats mielai taip padaryciau, jei galeciau. Bet, zinot — pareiga seimai... Jis istiese ranka ir paeme blanka:
— Tokie klientai, kaip jus, paprastai skuba. Leiskite man uzpildyti sia forma, kad jums nereiktu gaisti ir vargti. Tuomet galesime nedelsdami pereiti prie sveikatos patikrinimo.
— Atleiskite...
— Taip?
— Vienas klausimas. Ar jusu kompanija gali padaryti tokia paslauga katinui?
Administratorius nustebo ir uzsigavo:
— Juokaujat.
Praskleidziau krepsio krastus: islindo Pito galva.
— Susipazinkite — mano biciulis. O dabar atsakykite i klausima. Jei ne, as to paties paklausiu Vidurio Slenio draudeju Juk tos istaigos patalpos taip pat siame pastate?
Dabar administratorius pasibaisejo:
— Misteri... Ak, nezinau jusu pavardes...
— Denis Deivis.
— Misteri Deivi, musu kompanija nesavanaudiskai globoja kiekviena zmogu, perzengusi sios istaigos slenksti. As jokiu budu neleisiu jusu pas Vidurio Slenio draudejus.
— Ir kaip ketinat mane sulaikyti? Dziudo?
