karta, o zodis „Tiliras” turetu buti tarsi slaptazodis, jei ateiviu gentainiai kada nors vel issilaipintu Telo planetoje.
Senolis man papasakojo, kad knyga buvo dviguba: pirmoji jos puse rasyta ssvisu kalba, o antroji — ateiviu. Kad ir kaip ten butu, dabar turejau neikainojama rakta, galinti padeti issifruoti paslaptingaja knyga, tad kruopsciai ja nusikopijavau.
Kiek sykiu veliau susimastydavau, palinkes prie patamsejusiu puslapiu su imantriais zenklais! Kiek sykiu apleisdavau kasdienius reikalus, kad Vzliko padedamas imciausi vertimo! Bet man niekuomet nepakako laiko. Vargais negalais sudeliojes atskiras frazes, tik suzadinau savo smalsuma, taip nieko ir nesuzinojes…
Knygoje buvo kalbama apie Tilira, apie pabaisas, apie katastrofas, ledini salti ir siauba… Dabar ji saugoma Juniono mieste, kur mano anukas Anri ir Vzliko anukas, „suzmogintas” ssvisas Hojis, stengiasi ja issifruoti. Ta knyga parasiusios butybes veikiausiai atskrido is artimiausios isorines planetos, kuria pagal analogija su senosios Saules sistemos Marsu pavadinome Ariu. Gal dar sulauksiu dienos, kai musu anukai imins ta paslapti. Bet tegul jie pasiskubina!
Mano anukai! Musu nubreztas kelias, kuriuo jiems lemta eiti. Padareme viska, ka galejome, taciau liko dar daug neissprestu problemu, o tarp ju — dvi svarbiausios.
Pirmoji — dvieju protingu butybiu rasiu koegzistavimo vienoje planetoje problema. Galimos tik trys iseitys: zmoniu sunaikinimas — ji mums butu baisiausia; ssvisu sunaikinimas — sito nieku gyvu nenorime; ir, galiausiai, visu ismintingiausia — pripazinti ssvisus lygiateisiais pilieciais ir itraukti juos i Laisvuju Telo Respubliku Sajunga. Kol kas tam priesinasi amerikieciai, bet mes viliames, kad ir jie igaus proto. Man sis klausimas jau seniai aiskus. Ssvisai tokios pat protingos butybes kaip mes, o kai kuo netgi pranasesnes. Kad ir matematinis Hojio traktatas — tik nedaugelis zmoniu sugeba ji perprasti!
Ir antroji problema — dvieju protingu butybiu rasiu koegzistavimas tos pacios saules sistemos planetose, jei ateiviai is Paslapties salos isties buvo atskride is Ario. Tarkime, jie vel apsilankys Telo planetoje, mums dar nespejus uzkariauti Kosmoso! Tokiu atveju isties pravartu tureti tokius sajungininkus kaip ssvisai.
EPILOGAS
Stai ir viskas. Mano pasakojimas baigtas, as tik ka sudeginau juodrascius. Solis jau leidziasi, danguje spindi Helijas. Pro savo namo langus Kobalt Sicio pakrastyje matau laukus, kur siuruoja dar zali kvieciai. Mano proanukis Zanas grizo is mokyklos. Praskriejo lektuvas, ir vel viskas nutyko. Gatvese ssvisai prancuziskai snekuciuojasi su zmonemis. Dabar Kobalt Sityje dvidesimt penki tukstanciai gyventoju. Is mano kambario matyti observatorija, stuksanti Paryziaus kalno virsuneje; ten mano dedei nusisypsojo laime nuodugniai istyrineti Ari, pasitelkus didiji teleskopa, kuri pries keturiasdesimt metu visgi pergabenome cionai. Stai po langu praejo Miselio anuke Martina — iki skausmo, iki asaru panasi i mano Martina, tik sitoji blondine… Ji ir mano anukas Klodas… Beje, ne man kalbeti apie ateiti. Ateitis priklauso jums, Telo Respubliku Sajungos pilieciai…
1
Kiure — kataliku parapijos klebonas.
2
Helios (gr.) — saule.
3
Soliutre — velyvasis paleolitas Europoje.
4
Elektronas — blyskiai-geltonas aukso ir sidabro lydinys.
5
Nesijaudink, taciau buk budri (angl.).
6
Kalba VA, kviecia Naujaji Vasingtona.
7
VA. Kas jus? Kalba Naujoji Prancuzija!
8
Jursieksnis lygus sesioms angliskoms pedoms arba mazdaug simtui astuoniasdesimciai centimetru.
