— Kodel jums taip atrodo, daktare? As blaivut blaivutelis. “Geri vyrai geroj girioj gera gira...”
— As rimtai klausiu.
— Hm... Gal kokias dvi savaites. Truputeli ilgiau.
— Girtuoklis per prievarta? Seniau daznai taip uzeidavo?
— Atvirai snekant, ne karto. Suprantat,— ir as pradejau pasakoti, ka man iskrete Bela ir Mailsas ir kodel taip bjauriai jauciuosi.
Gydytojas atstate delna:
— Paprasyciau. Pats turiu savo bedu ir nesu psichiatras. Is tiesu mane tedomina tik tai, ar paciento sirdis atlaikys kuno saldymo iki 4° C isbandyma.O ji atlaikys. Ir paprastai man nesvarbu, kodel zmogus sukvailioja ir lenda sleptis kaip kurapka i sniega,— vienu pusgalviu maziau. Bet kazkokia atavistine mano profesines sazines dalis reikalauja neleisti zmogui, kad ir kokiam apgailetinam egzemplioriui, gultis i viena tu karstu alkoholio persunktomis smegenimis. Apsisukite.
— Ka?
— Apsisukite. Bakstelsiu i kairiji sedmeni.
Apsisukau. Idure. Man besikasant, gydytojas kalbejo toliau:
— Dabar isgerkite stai sita. Po kokiu dvidesimties minuciu busit blaivesnis negu kada nors si menesi. Tada, jei bent kiek sugebate mastyti,— kuo as abejoju,— galesite vel apgalvoti savo padeti ir nuspresti, ar geriau begti nuo nesekmiu, ar vyriskai jas atremti.
Isgeriau.
? Viskas, prasom rengtis. Dokumentus pasirasau, bet perspeju: galiu atsaukti leidima pacia paskutine akimirka. Daugiau ne laso alkoholio, kukli vakariene, jokiu pusryciu. Ryt priespiet ? galutinis patikrinimas.
Nusisuko net neatsisveikines. Apsirengiau ir isejau is kabineto blaivut blaivutelis. Pauelas buvo spejes sutvarkyti visus popierius. Kai susirinkau juos, pasake:
? Jei norit, galit palikti dokumentus cia ir pasiimti rytoj ryta... Tai yra, ta egzemplioriu, kuris priklauso jums.
? O kiti?
? Viena egzemplioriu pasiliekame mes, kita, jums uzmigus, issiunciame juristams, o trecia ? i archyva. Gydytojas perspejo del dietos?
? O kaipgi,? nukreipiau zvilgsni i popierius noredamas paslepti pykti.
Pauelas istiese ranka:
? Pasaugosiu per nakti. Patraukiau popierius i save:
? Pats galiu. Gal sugalvosiu pakeisti kurias akcijas kitomis.
? Ee... Veloka ka nors keisti, mielasis misteri Deivi.
? Neskubinkit manes. Jei ka pakeisiu, atvyksiu anksciau. Atidariau krepsi ir ikisau popierius i sonini skyriu salia Pito. Vertingus dokumentus visuomet laikau cia: gal ir ne tokia saugi vieta, kaip valstybiniai archyvai Karlsbado pozemiuose, bet saugesne, negu atrodytu is pirmo zvilgsnio. Karta vienas kisenvagis bande kazka istraukti is to skyriaus. Vargselis ir dabar dar tikriausiai nesiojasi randus, paliktus Pito dantu ir nagu.
2
Automobili buvau palikes Persingo skvero stovejimo aiksteleje. Imeciau moneta i saugojimo automata, isvairavau masina i Vakaru magistrale, iskrausciau Pita is krepsio, itaisiau ant sedynes ir atsipuciau.
Tikriau ? pabandziau atsipusti. Judejimas Los Anzele per daug greitas ir nuozmus, kad galeciau visai ramiai atsiduoti automatinio vairuotojo malonei; ketinau visa ta irengini perkonstruoti ? tai toli grazu ne “absoliuciai patikimas” naujausios laidos prietaisas. Kai isvaziavau is Vakaru prospekto ir galejau pats imtis vairo, jau buvau suirzes ir norejau isgerti.
? Stai oaze, Pitai.
? Kurrr?
? Cia pat, priesais.
Bet ieskodamas vietos masinai pastatyti (Los Anzelo niekas neuzkariaus: okupantai neras kur pastatyti masinu), prisiminiau gydytojo perspejima del svaigalu.
Nuosirdziai isdejau, kur jis gali susikisti savo nurodymus.
Kazin ar jis suprastu beveik parai praejus, geriau as ar ne? Lyg ir buvau skaites apie tai kazkoki straipsni, bet nelabai idemiai, nes tai ne mano sritis.
Velniai rautu, jis tikrai gali uzdrausti man uzmigti saltuoju miegu. Verciau begti nuo pagundos ir neliesti to skyscio.
? Na? ? pasiteiravo Pitas.
? Veliau. Geriau susirasim koki ivaziuojama restorana. Staiga pajutau, kad gerti, tiesa sakant, nenoriu ? tik pavalgyti ir issimiegoti. Gydytojo teisybe: jau kelias savaites nesu buves toks blaivas ir zvalus. Gal i mano sedimaja buvo paprasciausiai suleista arkliska vitamino B1 doze? Taigi susiradome restorana, kur galima uzkasti neislipant As masinos. Sau uzsisakiau ant iesmo kepta visciuka, o Pitui ? pussvari snicelio ir pieno. Kol visa tai bus atnesta, kai kur su katinu suvaiksciosime. Mudu su Pitu daznai valgome tokiuose restoranuose ? cia nereikia katino slapstyti.
Po pusvalandzio isvairavau automobili is vaziuojamosios dalies, sustojau, uzsidegiau cigarete, pakasiau Pitui pakakle ir susimasciau.
Deni, vaikuti, gydytojas sake tiesa: tu bandei pasislepti butelyje. Tavo smailejanti galva pro kakliuka pralenda, bet va peciai kliuva. Dabar esi blaivut blaivutelis, pilvas prikimstas, pirmakart po daugybes dienu ramiai ilsiesi. Ir tau geriau.
Kas dar? Ar del viso kito taip pat gydytojo teisybe ? Tu tikrai toks jau skystas, kad ir apsiginti negali? Kam sis zingsnis? Nuotykiai vilioja? Ar slepiesi pats nuo saves, kaip koks psichopatas, bandantis grizti i motinos iscias?
Betgi as tikrai noriu, tikinau save, tikrai noriu pamatyti dutukstantuosius. Viespatie! Gerai, nori. Bet ar del to reikia begti, taip ir nesuvedus saskaitu cia, dabartyje?
Na zinoma zinoma, bet kaip jas suvesti? Visai nenoriu, kad Bela griztu ? tik jau ne po to, ka ji padare. O ka dar galeciau? Paduoti juos i teisma? Kvailystes. Neturiu jokiu irodymu. Ir is viso ? bylos niekas niekad nelaimi, tik patys teisininkai.
Pitas tare:
? Naaaa? Neee!
Pazvelgiau i jo skersai isilgai randuota galva. Pitas po teismus nesitampytu: jei jam nepatinka kokio katino usai, jis paprasciausiai issikviecia ji kautis kaip dera katinui.
? Zinai, Pitai, tavo teisybe. Surasiu Mailsa, islausiu ranka ir tol ja velesiu jam galva, kol tas tipas prabils. O po to galesim miegoti. Bet pirmiausia turim issiaiskinti, ka butent jie padare ir kas visa tai sugalvojo.
Netoli stovejo telefonas automatas. Paskambinau Mailsui, radau ji namie ir pasakiau, kad niekur neiseitu, as netrukus busiu.
Tevas dave man Danieliaus Buno Deivio varda, taip pademonstruodamas asmenine nepriklausomybe ir
