priekin netgi tuomet, kai dvidesimties milimetru kulka nuplese nelaimeliui ranka su visu petimi, ir griuvo negyvas vos per kelis zingsnius nuo amerikieciu. Ta regejau savo akimis.
Po pirmosios atakos seke antra. Kai slvipai pakilo trecia karta, galu gale pasirode lektuvai, bet naudos is ju buvo nedaug: puolantys ir besiginantys neitiketinai persimaise, ir lakunai paprasciausiai nezinojo, kur sauti.
Treciosios atakos metu strele pervere Miseliui ranka, o man antgalis persmeige kairiaja kulksni; beje, musu abieju suzeidimai buvo nesunkus. Kai siaip ne taip nubloskeme priesus, lektuvai eme laistyti juos kulkosvaidziu ugnimi, metyti bombas bei raketas. Prasidejo triuskinimas! Atviroje stepeje slvipu gretos pabiro, ir mes vijomes juos sunkvezimiais, saudeme is arti, o Vzlikas su savo kariais gaude ir pribaiginejo pavienius kovotojus.
Sen bei ten priesas dar bande suregzti kontrataka. Vakarop suradome viena sunkvezimi, kuriame kiutojo strelemis suvarpyti lavonai. Taciau sutemus isgyvene slvipai pabego ir daugiau nebesugrizo.
Uztat pasirode simtai tigrozauru, viliojamu kraujo kvapo, ir mums vel teko stoti i musi, kuriame netekome sesiu saviskiu. Is viso praradome dvylika zmoniu, amerikieciai — dvidesimt du, o ssvisai — du simtus dvidesimt septynis. Mes turejome astuoniasdesimt septynis suzeistuosius, amerikieciai — simta keturiasdesimt penkis, ssvisai — devynis simtus sesiasdesimt. Slvipai kautyniu lauke neteko bent dvidesimties tukstanciu.
Po sio zygio amerikieciai savo pasienyje surente fortu grandine — tvirtoviu gynyba gerokai palengvino tas faktas, jog fortai rikiavosi ant naturalaus sprudzio keteros, besidriekiancios nuo juros iki pat kalnu. Keteros ilgis sieke beveik septynis simtus kilometru.
Ramiai ir taikiai triusiant prabego dar dveji metai. Apgailestaudami regejome, kad amerikieciai vis labiau uzsidaro savyje. Jie beveik niekada neatvykdavo pas mus — neskaitant pavieniu atveju: atskris koks vienas lektuvas, ir viskas. Mes taip pat ememe retinti savo vizitus ir pas juos uzsukdavome tiktai su reikalais: mainytis zaliava ar pramoniniais dirbiniais. Iki to meto amerikieciai savo zemese aptiko akmens anglies — tiesa, tie klodai nebuvo tokie gausus kaip musiskiai, taciau su kaupu tenkino visas ju reikmes. Be to, is musiskiu mazai kas snekejo angliskai, ir taip toliau, ir panasiai. Ir jie, ir mes gyvenome savaip, pagal skirtingus paprocius. Jie baisejosi musu nuosaikiu bei ismintingu kolektyvizmu ir Taryba vadino diktatura. Be to, amerikieciai issaugojo kvailas nuostatas „ciabuviu” atzvilgiu, kurioms mes nieku gyvu nepritareme: musu mokyklose mokesi per du simtus jaunuju ssvisu.
Uztat su norvegais uzmezgeme kuo puikiausius santykius. Tiekeme jiems metala, butina zvejybiniu laivu statybai, o jie mus dosniai aprupindavo visokeriopomis juros gerybemis. Islikusios zemiskosios zuvys dauginosi neitiketinai sparciai, be to, ir Telo vandenyno gyventojai buvo puikaus skonio.
„Didvyriskasis periodas” artejo i pabaiga. Kad ateityje nesuteiktume amerikieciams preteksto piktintis, ivedeme visa eile pakeitimu. Po ilgu perdem prancuzisku diskusiju nusprendeme, jog Naujaja Prancuzija nuo siol sudarys sie departamentai:
1) Kobalto departamentas (5000 zmoniu), sostine Kobalt Sitis (800 zmoniu) ir Port Leono miestas (324 zmones);
2) Vakaru uosto departamentas su tokio pat pavadinimo sostine (600 zmoniu);
3) Naftos greziniu departamentas (ten liko viso 50 darbinin- ku);
4) Bolje-Sachtininku departamentas, kuriam priklauso Stebuklingasis ezeras su miestu Bolje (400 zmoniu) ir Siaurinis uostas (60 zmoniu).
Tokiu budu Naujosios Prancuzijoe gyventoju skaicius sieke beveik sesis tukstancius. Port Leone, Bolje ir Siauriniame uoste veike savos municipalines tarybos. Centrine vadovybe sudare penkiasdesimt parlamento deputatu, renkamu visuotiniu tiesioginiu balsavimu, ir nepakeiciamoji Taryba, sudaryta is septyneto zmoniu; is pradziu jai priklause mano dede, Miselis, Etranzas, Bevenas, Lui, musu naujasis kiure ir as. Parlamentas turejo teise leisti istatymus, skirti ministrus bei tvirtinti ju sprendimus. Taryba turejo ne tik istatymu leidybos, bet ir veto teise, bet kuriuos sprendimus pri— stabdancia sesetui menesiu. Paskelbus ypatingaja padeti — tam reikejo surinkti du trecdalius balsu, — Taryba sesetui menesiu visa valdzia perima i savo rankas; prireikus sis terminas gali buti pratestas. Susikure trys politines partijos; Lui vadovaujama kolektyvistu partija parlamente turejo dvidesimt vietu, konservatoriu-valstieciu partija gavo tiek pat, o likusios desimt vietu atiteko Etranzo organizuotai liberaliajai partijai. Jai paprastai atitekdavo ir visi ministru portfeliai — laikantis senos prancuzu tradicijos, bylojancios, jog valdyti turi mazuma.
Visi tie pokyciai nemaz neatsispindejo musu gyvenime. Gamyklos, masinos, sachtos, laivai bei visa kita liko liaudies nuosavybe, bet zeme visuomet priklause tiems, kurie ja dirbo.
Ispleteme gelezinkeliu ir plentu tinkla. Amerikieciai paseke musu pavyzdziu. Jie gamino daugiau garveziu, uztat mums pavyko sukurti labai galingus elektros variklius. Visu ilgiausia gelezinkelio linija junge Kobalt Siti su Vakaru uostu, uzsukdama i Port Leona.
Tuo tarpu santykiai su amerikieciais slijo toliau. Pirmas rimtas kivircas kilo del eskadrinio kanadieciu minininko, kuriame tarnavo Kanados prancuzai. Nusprende apsigyventi su mumis, prancuzai, zinia, panoro atsiplukdyti ir savo laiva. Amerikieciai pradejo visaip jiems kliudyti. Galiausiai atidaveme jiems visa ginkluote ir paverteme minininka greitaeigiu krovininiu laivu.
Antraja nepasitenkinimo priezastimi tapo musu atsisakymas drauge naudotis naftos telkiniu, slugsanciu ssvisu zemese salia Tamsos virsukalnes. Amerikieciams nestigo savu telkiniu, tegul ir gilesniu. Bet del to nenorejome be reikalo trikdyti ssvisu.
Ir galiausiai devintuju Telo eros metu liepos penktaja ivyko incidentas.
Tadien, laikydamiesi sutarties, suteikiancios ciabuviams teise nekliudomiems eiti per zmoniu zemes, desimt ssvisu norejo kirsti rytine amerikieciu teritorijos dali, sioje vietoje ilgu pleistu isirezusia i ju asmenines zemes. Jie keliavo i musu posta Bolje, ketindami iskeisti zveriena i streliu antgalius. Ir stai ssvisai izenge i Amerika, regint musu sargybiniams, budintiems poste kitame Dronos aukstupio krante. Staiga juos sulaike trys ginkluoti amerikieciai ir grubiai isake sukti atgal. Reikalavimas buvo idiotiskas, kadangi iki Bolje beliko simtas metru, o iki sienos kitoje puseje — penkiolika kilometru. Ssvisu vadas Avicas prancuziskai jiems isreze, ka apie tai galvoja. Ipyke amerikieciai paleido tris salves; du ssvisus nukove, du suzeide, tarp ju ir Avica, kuri paeme i nelaisve. Likusieji, be atvangos svilpiant kulkoms, perplauke Drona ir apie ivyki pranese posto virsininkui Pjerui Lefranui.
Noredamas issiaiskinti, kas ir kaip, Lefranas su ssvisais nusileido prie upes. Ir karciai pasigailejo! Is kito kranto trenke automato serija, nukaudama dar viena ssvisa ir suzeisdama pati Lefrana. Ituze virsininko draugai atsake desimtimi raketu, kurios padege ir sugriove ferma amerikieciu pakranteje.
Laimingo atsitiktinumo deka mudu su Miseliu tasyk buvome netoliese. Paguldes Lefrana ir suzeistus ssvisus i sunkvezimi, visu greiciu nusvilpiau i Kobalt Siti. Nedelsdami susaukeme parla mento ir Tarybos posedi. Po balsavimo buvo paskelbta ypatingoji padetis. Guledamas ant nestuvu, Lefranas nupasakojo ivyki, ir ssvisai patvirtino jo zodzius. Mes dar gincijomes neismanydami, ko griebtis, kai atejo radiograma is Ssvisu Tilto posto prie Vezerio: stebetojai aiskiai girdejo kovos bugnu trenksma ir regejo signaliniu lauzu dumus, kylancius visoje ssvisu teritorijoje. Kazkokiu nesuvokiamu budu Vzlikas jau zinojo, kas nutiko, ir dabar telke savo karius.
Zinodamas kerstinga bei negailestinga ssvisu buda, visu pirma pagalvojau apie izoliuotas amerikieciu fermas, issidesciusias pasienyje. Kas laukia niekuo detu zmoniu?! Pas Vzlika tuctuojau isskrido malunsparnis su mano laisku, kuriame prasiau paluketi viena diena o pats su likusiais Tarybos nariais puoliau i radijo stoti — norejome kuo greiciau susisiekti su Naujuoju Vasingtonu.
Tuo tarpu atmosfera kaito. Stotyje radistas iteike man nauja radiograma: eskadrinis amerikieciu minininkas apsaude Vakaru uosta. „Temereras” ir „Siurkufas” i ugni atsiliepe artilerijos salvemis.
Del viso pikto buvo paskelbtas isakas del visuotines mobilizacijos. Lektuvai su pilnais bakais ir koviniais komplektais buvo pasirenge kilti po pirmojo signalo.
Uzmezge rysi, per radija kreipemes i amerikieciu vyriausybe, prasydami sustabdyti karo veiksmus ir pradeti derybas. Amerikieciai sutiko. Musu uosto apsaudymas liovesi. Beje, eskadrinis minininkas su dziaugsmu issinesdino savais keliais, nes is „Siurkufo” paleista radijo bangomis valdoma raketa sutrupino visa jo pirmgali.
Miselis, mano dede ir as negaisdami sedome i lektuva ir uz pusvalandzio jau buvome Naujajame Vasingtone.
Derybos prasidejo audringai. Amerikieciai elgesi taip arogantiskai, jog Miselis buvo priverstas jiems priminti, kad be musu jie jau seniai butu tape juros pabaisu grobiu ar mire is bado savo degalu pristigusiuose laivuose. Galiausiai buvo sudaryta tyrimo komisija, i ja pateko Dzeinsas, Smitas, mano dede, as ir Vzliko brolis Iscis. Abu amerikieciai elgesi ganetinai kilniai ir pripazino savo tevynainiu kalte — sie buvo nuteisti desimt metu kaleti. Ssvisai kaip kompensacija gavo desimt tukstanciu plieniniu streliu antgaliu.
Idomu pazymeti, jog po sio incidento, kuris tik per plauka nesibaige tragiskai, musu santykiai issyk pasitaise. Desimtuju metu pabaigoje jie tapo tokie draugiski, jog atsirado reali galimybe susivienyti i Laisvuju Telo Respubliku
