— Taip, taip… Na, man reikia eiti. I darba.
— I antra pamaina?
— Taip. I antra pamaina. Viso gero, Sasa.
— Iki pasimatymo…
Jis atsistojo. Nusisypsojo, atmete galva, primerke akis: nesidrovek, girdi, zvelk linksmiau! Viskas bus! Ji atsakydama irgi pakele galva, prisimerke, syptelejo: as ir nesidroviu… Ir vis delto jis nuejo, jausdamas, kad ipalieka zmogu nelaimeje.
Aleja vede i gatve. Uz paskutiniuju kastonu smesciojo masinos. Sukdami uz kampo, visi trys atsigreze: mergaite ziurejo jiems ikandin. Jie pakele rankas. Ji nusiypsojo, pamojavo laiba rankute.
— Supranti, Vitia, — Krivoseinas apkabino Kraveca per pecius, — supranti, Vitekai, vis delto myliu as tave, selmi, nors ir nera uz ka. Isperti tave kareivisku dirzu, kaip kitados tetusis mus perdavo, tik labai jau tu didelis ir rimtas…
— Gerai jau, liaukis, — numete jo ranka nuo peciu Kravecas.
— Supranti, Vitia, inzinieriskomis kalbomis apie „laimes mygtuka”, mes, zinoma, per toli nuejome, tavo tiesa. Zmones, apskritai, laukia is technikos tik vieno, — kad ji leis sumazinti reikluma sau… Juokinga! Ziurkems nesunku itaisyti laimes mygtuka: iauginai elektroda i pasitenkinimo centra smegenu zieveje, ir lai spaudo letenele kontakta. Bet zmonems tokia laime tikriausiai nereikalinga… Taciau yra budas. Ne mygtukinis ir ne matematinis, bet yra. Ir empiriskai mes ji po truputi mokomes ivaldyti. Tai, kad mes dzioviname smegenis, galvodami, kaip panaudoti atradima zmoniu, o ne vien savo labui, ir su kitokiais panaudojimo variantais nesutiksime — to budo paseka. Ir tai, kad Adomas sugebejo paimti save i rankas ir grizti su gera ideja — taip pat to budo paseka. Ir tai, kad Valia driso imtis tokio bandymo, zinodamas, kam ryztasi — irgi to budo paseka. Zinoma, jei bandymas butu buves kruopsciau paruostas, galimas daiktas, jis butu likes gyvas, nors, beje, ne vienas is musu nei nuo klaidu, nei nuo liudnos baigties nera apdraustas: toks darbas! Ir tai, kad jis pasirinko zmoniu sintezes krypti, nors sintetinti mikroelektronines maMnas butu buve kur kas paprasciau ir pelningiau, — to budo paseka. Ir tai, kad mes sukaupeme ziniu aipie savo atradima, — to budo paseka. Dabar mes ne naujokai diletantai, nei darbe, nei gincuose musu niekas nesuglumins — patys bet fea sugluminsime. O garbingame gince zinios — svarbiausias ginklas…
— O negarbingame?
— Ir negarbingame gince sis budas tinka. Hari primygome, pasitelke si buda. Issisukome mudu is keblios padeties ir isgelbejome darba irgi jo deka. Mes daug ka mokame, neapsimetinesime: ir dirbti, ir grumtis, ir netgi politikuoti. Zinoma, verciau visuomet ir su visais tartis geruoju, bet jei nebus imanoma, tarsimes ir bloguoju… Adomai, duok cigarete, mano issibaige.
Krivoseinas uzsiruke ir kalbejo toliau:
— Ir ateityje mums dera vadovautis tuo empiriniu budu — ir darbe, ir gyvenime. Visu pirmiausia — dirbsime drauge. Baisiausia musu darbe — tai vienatve. Stai prie ko ji privede… Darbui telksime protingus, dorus, stiprius ir nusimanancius zmones. Bet kokiai veiklai — tyrinejimams, darbu organizavimui. Kad musu atradimo ne viename etape nepaliestu niekso, kvailio ar menkystos ranka. Kad butu ka sukelti ant koju, pavoju istikus! Ir Azarova pritrauksim, ir Vano Aleksandroviciu Androsiasvili — esu toki nuziCirejes. Ir Valera Ivanova pameginsime… Ir jeigu sitaip sustiprinsime darba — viskas bus „Tai”: budas dubliuoti zmones su pataisymais ir be ju, informacinis paprastu zmoniu perdirbimas…
— Bet vis delto tai ne inzinerinis sprendimas, simtaprocentines garantijos cia nera, — tvirtai pasake Kravecas. — Galima, aisku, pabandyti… Tu manai, Azarovas ateis?
— Ateis, kur jis dings! Taip, tai ne inzinerinis sprendimas — organizacinis. Ir jis ne paprastas, logiskai nevienareiksmis, ko mes taip trokstame. Bet kito nera… Subursime talentingus tyrinetojus, konstruktorius, gydytojus, dailininkus, skulptorius, psichologus, muzikus, rasytojus, siaip prityrusius zmones — juk visi jie zino apie gyvenima ir zmogu kazka sava. i gyvenima atradima pradesime diegti nuo mazo, nuo paties reikalingiausio: gydysime ligas ir luosuma, tobulinsime isvaizda ir psichika… O ciaziurek, pamazu surinksime informacija universaliai programai, kad „masina motina” galetu perduoti i zmogaus smegenis ir kuna visa, ka geriausio yra sukaupusi zmonija.
— UZTP, — istare Viktoras. — Universali Zmogaus Tobulinimo Programa. Graziai skamba! Na na…
— Reikia pameginti, — tvirtai pasake Adomas. — Taip, simtaprocentines garantijos nera, ne viskas musu jegoms. Gal ne viskas ir pavyks. Bet jei nebandysime, nesistengsime, tuomet tai jau tikrai niekas nepavyks! Ir zinote, man rodos, kad cia ne taip jau daug darbo. Svarbu vienoje dviejose kartose pastumeti zmogaus raidos procesa reikiama linkme, o veliau nebereikes ne masinu.
„Viskas ieis i programa, — prisimine aspirantas paskutini dienorascio irasa, — talentingu ideju izulumas ir vaikiskas nusistebejimas sudetingu pasaulio iskilnumu, audroto vandenyno riaumojimas ir ismintingas prietaisu grozis, didi meiles neviltis ir lytinio gyvenimo estetika, pasiaukojimo inirsis ir idomaus darbo svaigulys, melynas dangus ir ikaitusios zoles kvapas, senatves ismintis ir savim pasitikintis subrendimas… ir netgi prisiminimas apie klaidas ir nelaimes, kad jos nebesikartotu! Viskas ieis: pasaulio pazinimas, savitarpio supratimas, taikingumas ir uzsispyrimas, svajingumas ir netobulumus pastebintis skepiicizmas, didingi sumanymai ir mokejimas Juos igyvendinti. Is esmes, kad gyvenimas butu grazus, daugiau padaryta, negu liiio padaryti!
Lai zmones bus tokie, kokie jie nori buti. Lai tik panori!”
Geltona kaitra sviete saule. Siugzdejo ir burzge, lekdamos pro sali, masinos. Kiutino per karsti praeiviai. Milicininkas dirigavo kryzgatvyje.
Jie zingsniavo, kauksedami kulnais i asfalta. Trys inzinieriai ejo i darba.
APIE AUTORIU
V. Savcenka gime 1933 metais Poltavoje. Pagal profesija jis — inzinierius elektrikas. Eile metu dirbo mokslinio tyrimo institute, yra isradimo ir moksliniu darbu puslaidininkiu ir mikroelektronikos srityje autorius. Gyvena Kijeve.
Btidamas studentu, pradejo rasyti fantastinius apsakymus. Pirmoji moksline fantastine apysaka „Juodos zvaigzdes” isejo 1960 metais. Fantastikos rinkiniuose buvo isspausdinti jo apsakymai „Profesoriaus Berno pabudimas”, „Antroji ekspedicija i Keistaja planeta”, nedidele apysaka „Sekmes algoritmas” ir pjese „Naujasis ginklas”. Ukrainieciu kalba isleistos jo apysakos „Laiko smekla” ir „Talento valanda”.
TURINYS
Pirmoji dalis. ZINGSNIAI UZ NUGAROS 5
Antroji dalis. SAVES ATRADIMAS (apie neispruseli, kuris daug ka galejo) 81
Trecioji dalis. BLAIVUMAS (saves isbandymas) 212
VLADIMIRAS SAVCENKA
SAVES ATRADIMAS
Redaktorius V. Cepliejus, Virselis dali. V. Jurkuno (jaunesniojo). Techn. redaktorius D. Jakubonis. Korektore L. Abromaviciene ? Duota rinkti 1974.11.20. Pasirasyta spaudai 1974.IV.23. Leidinio Nr, 7515. Popierius spaudos kreidinis, formatas 84X108/32 — 4,5 pop. l. = 15,l sp. I.; 17,2 leid. I. 15 000 egz. Uzsak. Nr. 791. Kaina 70 kp
„Vagos” leidykla, Vilnius, Lenino pr. 50 Spaude „Vaizdo” spaustuve, Vilnius, Strazdelio 1
M 852(10–74 R 2
Sa 268
