Vladimiras Savcenka
Saves atradimas
Zmogau, sau pagelbek pats!
PIRMOJI DALIS
ZINGSNIAI UZ NUGAROS
PIRMAS SKYRIUS
Tikrindamas elektros laidus, isjunk srove!
Trecia valanda nakties linijoje, maitinancioje naujuju sistemu laboratorija, ivyko trumpas sujungimas. Dneprovsko Sistemologijos instituto elektropastotes relines apsaugos automatas padare tai, ka tokiais atvejais daro visi apsaugos automatai: atjunge linija nuo transformatoriaus, budinciojo kambaryje uzdege raudona mirksincia lempute ir ijunge avarini skambuti.
Skambuti budintis technikas elektrikas Zora Prachovas, nenoredamas atsitraukti nuo vadovelio pradedanciam motociklininkui (Zorai reikejo laikyti motociklininko teises), isjunge issyk, o i mirksincia lempute zvilgciojo nepatenkintas, su lukesciu: laboratorijose vietiniai sujungimai paprastai budavo pasalinami savo jegomis.
Mazdaug po valandos, suprates, kad sededamas neissisuks, technikas uzverte vadoveli, pasieme krepsi su instrumentais, pirstines, pasuko skardine rodykle ant duru ties uzrasu „Naujuju sist. lab.” ir isejo. Tamsus instituto parko medziai ligi pusiau skendejo ruke. Alyvuoti pastotes transformatoriai stovejo, isireme saldymo vamzdziais i sonus, nelyginant storos beformes bobos. Lyg vandens paplauta uola pilkejancio dangaus fone stuksojo senasis instituto pastatas — su sunkiais balkonais ir imantriais boksteliais. Kiek kairiau naujojo tyrimu korpuso paralelepipedas stengesi uzgozti ankstyva birzelio ausra.
Zora dirstelejo i laikrodi (buvo desimt minuciu penktos), uzsiruke ir, instrumentu krepsiu sklaidydamas migla, nuspudino desinen, i tolima parko kampa, kur nuosalumoje stovejo nauj ju sistemu laboratorijos fligelis… O puse penkiu, technikui elektrikui Prachovui paskambinus, ivykio vieton isvaziavo dvi masinos: „Greitoji pagalba” ir Dneprovsko miesto milicijos skyriaus operatyvinis automobilis.
Liesas aukstas zmogus sviesiu stangraus silko kostiumu zingsniavo per parka po tiesumai, neziuredamas asfaltuotu keliuku, pilkoje nuo rasos zoleje palikdamas ilga tamsia bryde. Ryto vejelis svylavo retus zilus plaukus. Dangus tarp senojo ir naujojo korpuso liepsnojo gelsvai rozine zara; sakose tauskejo pauksciai. Taciau Arkadijui Arkadjeviciui Azarovui ne tas rupejo.
„Naujuju sistemu laboratorijoje nelaimingas atsitikimas, draugas direktoriau, — istare pries keleta minuciu sausas balsas ragelyje. — Yra nukentejusiu, prasyciau jus ateiti.”
Pirm laiko pakirdus, Azarova uzpuole neurastenija: kunas atrode vatos prikimstas, galva tuscia, gyvenimas pasibiauretinas. „Laboratorijoj atsitikimas… prasyciau ateiti…” „Tur but, milicijos darbuotojas kalbejo, — sukosi galvoje vietoj minciu. — Yra nukentejusiu… Idiotiskas zodis! Kas nukentejo? Kaip nukentejo? Uzmuse, suzeide, kelnes sudege? Matyt, rimtas dalykas… Vel! Tai studentas palindo po gama spinduliais, tai… antras ivykis per pusmeti. Bet juk Krivoseinas — ne studentas, ne jauniklis — kas gi atsitiko? Dirbo nakti, pavargo ir… Reikia uzdrausti dirbti naktimis. Kategoriskai!”
Pries penkerius metus, priemes pasiulyma vadovauti Dneprovske isteigtam Sistemologijos institutui, akademikas Azarovas uzmane sukurti moksline sistema, kuri pasidarytu jo smegenu priedu. Svajonese instituto struktura jam vaizdavosi vertikaliai issisakojusi schema: jis pateikia bendras tyrimu ir sistemu sarangos idejas, skyriu ir laboratoriju vadovai jas detalizuoja, nusako konkrecias uzduotis vykdytojams, tie stengiasi… Jam tik belieka apibendrinti gautus rezultatus ir kelti naujas fundamentalias idejas. Bet tikrove izuliai griove situos isvedziojimus. Daug kur buvo justi stichiju kisimasis: vienu bendradarbiu neismaningumas, perdetas kitu savarankiskumas, statybos grafiko pazeidimai, del kuriu instituto sandelis ir ukinis kiemas ir po siai dienai uzverstas neispakuotais irengimais, smulkus dirbiniai pagal ukines sutartis ekonomijos sumetimais, skandalai, laikas nuo laiko sukreciantys instituto viesuomene, visokios av rijos bei ivykiai… Arkadijus Arkadjevicius su karteliu pagalvojo, kad siuo metu jis ne kiek ne arciau savo uzmanymu igyvendinimo, kaip ir pries penkerius metus.
Tarp zydinciu liepu idiliskai bolavo vienaaukstis fligelis cerpiu stogu, liepos skleide svelnu aromata. Palei betonini prieangi, sumaigiusios zole, stovejo dvi masinos: baltas mediku ZILas ir melyna „Volga” su raudona juosta. Isvydes laboratorija, Arkadijus Arkadjevicius suletino zingsnius, susimaste, mat, per pusantru jos gyvavimo metu jis tenai buvojo tik karta, pacioj pradzioj, ir tai probegomis, bendros apziuros metu, ir nunai labai miglotai teisivaizdavo, kas ten, uz duru.
Naujuju sistemu laboratorija… Tiesa sakant, kol kas Azarovas neturejo jokio pagrindo i ja rimtai ziureti, juo labiau, kad ji isdygo ne jo uzmanymu, o netikusiai susidejus aplinkybems: „dege” astuoniasdesimt tukstanciu biudzetiniu pinigu. Iki metu galo buvo like pusantro menesio, o sunaudoti tokia suma pagal atitinkama straipsni („Nauju laboratoriju atidavimas eksploatacijai”) buvo neimanoma — statybininkai, is pradziu zadeje naujaji korpusa atiduoti Geguzes 1-ajai, paskui Spalio sventems, paskui Konstitucijos dienai, galiausiai eme sneketi apie kitu metu Kovo 8-aja. Parkas buvo prigrustas konteineriu ir deziu su aparatura. Be to, „neisisavinti” pinigai visuomet greslus tuo, kad kitais metais planavimo organai apkarpys biudzeta… Instituto seminare Arkadijus Arkadjevicius paskelbe „konkursa”: kas turi pamatuota ideja ir iki metu pabaigos apsiima situos astuoniasdesimt tukstanciu su nauda isleisti? Krivoseinas pasiule organizuoti ir irengti „atsitiktiniu ieskojimu laboratorija”. Kitu pasiulymu nebuvo, teko sutikti.
Arkadijus Arkadjevicius tai padare nenoromis, dargi jos pavadinima pakeite sklandesniu — „naujuju sistemu laboratorija”. Laboratorijos kuriamos zymiu zmoniu, o Krivoseinas kol kas tebuvo „daiktas savyje”: neblogas inzinierius schemotechnikas, tik tiek. Lai pasidziaugia savarankiskumu, apsirupina irengimais, o kai reikes pradeti tyrinejimus, pats puls prasyti vadovo. Tuomet bus galima, paskelbus konkursa, surasti kandidata arba — dar geriau — mokslu daktara ir, patikejus laboratorija tikram mokslininkui, apspresti jos profili.
Suprantama, Arkadijus Arkadjevicius neatmete galimybes, kad ir pats Krivoseinas iseis i zmones. Praejusia vasara mokslinei tarybai jo pateikta ideja apie… — apie ka gi? — aha, api savarankiska elektroniniu sistemu organizavimasi, ivedaint laisva informacija, galejo tapti pagrindu kandidato ir netgi daktaro disertacijai. Taciau, nemokant sugyventi su zmonemis, ir su tokiu akiplesiskai skandalingu charakteriu — vargu. Mokslineje taryboje tuomet jam nederejo taip atsikirtineti i profesoriaus Voltampernovo pastabas; vargsas Ipolitas Ilarionovicius paskui lasus gere… Ne, to Krivoseino savikliova visiskai nedovanotina! Juk iki siol nera jokiu duomenu, kad jo ideja pasitvirtina; zinoma, metai — neilgas laikas, bet ir inzinierius — ne mokslu daktaras, kuriam leistina desimtmeciais pasinerti i nuodugnius ieskojimus!
