pasitikejima savimi. As gimiau 1940 metais, kai visi tvirtino, kad individualybe pasmerkta, kad ateitis priklauso stereotipams. Tevas tuo netikejo: man duotas vardas buvo jo issukis opinijai.
Kai prasidejo Sesiu savaiciu karas, as jau buvau kvalifikuotas inzinierius mechanikas ir tarnavau armijoje. Su savo diplomu galejau tapti karininku, bet nenorejau, nes is tevo paveldejau viena dalyka ? nenugalima troskima priklausyti tik nuo saves: neisakineti, neklausyti isakymu, nepaisyti tvarkarasciu; tenorejau atitarnauti privaloma laika ir nesdintis sau. Baigiantis saltajam karui, buvau serzantas technikas Sandijos arsenale Niu Mechike ? kimsau i bombas atomini idara ir planavau, ka veiksiu atitarnaves. Ta diena, kai Sandija isleke i ora, as buvau Dalase ? turejau apiforminti nauja “Schrecklichkeit” siunta. Radioaktyvios nuosedos iskrito Oklahomos puseje, taigi likau gyvas pasidziaugti tuo, ka uzsitarnavau armijoje.
Pitas isgyveno panasiai. Turejau toki biciuli, Mailsa Dzentri, veterana, vel pasaukta i veikianciasias pajegas. Jis buvo vedes nasle, kuri turejo dukra, bet kai Mailsas buvo pasauktas tarnybon, jo zmona mire. Jis negyveno dalinyje, o nuomojo buta Elbekverke, kad turetu kur laikyti podukra Frederika. Mazoji Rika (mes niekad nevadinome jos Frederika) globojo Pita. Aciu kaciu patronei Bubastei ? Mailsas, Rika ir Pitas ta siaubingaji savaitgali buvo isvyke; Rika pasieme Pita, nes as negalejau veztis katino i Dalasa.
Kai pasirode , kad Tale ir kitose vietovese laikomos istisos atsargine s divizijos, apie kurias niekas net neitare, nustebau ne maziau uz kitus. Jau nuo trisdesimtuju metu buvo zinoma, kad zmogaus organizma galima uzsaldyti, ir jame vykstantys procesai suleteja, beveik sustoja. Bet pries Sesiu savaiciu kara tai buvo tik laboratoriniai eksperimentai, arba paskutine priemone, kurios griebiamasi beviltiskais atvejais. Stai ka pasakyciau kariniu moksliniu tyrimu naudai: jei tik pinigai ir zmones gali isspresti problema ? rezultatas bus. Isleidziamas dar milijardas, pasamdomas dar tukstantis mokslininku bei inzinieriu ? ir kazkokiu neitiketinu, negirdetu, net nemokslisku budu isdygsta sprendimai. Staze, saltasis miegas, hibernacija, hipotermija, suletinta medziagu apykaita ? vadink kaip nori, bet medicinos logikos mokslinio tyrimo grupes isrado buda sukrauti zmones rietuve mis kaip malkas, kad reikalui esant butu galima juos panaudoti. Pirmiausia narkoze, paskui hipnoze, paskui ? uzsaldymas iki 4?C pastoviai palaikant tokia temperatura , tai yra, konservavimas, esant didziausiam vandens tankumui, bet be ledo kristalu. Jei zmogaus skubiai prireikia, diatermija ir pohipnozine komanda gali ji prikelti per desimt minuciu (Noume uztekdavo ir septyniu), bet toks proceduros greitis sendina audinius, o pats objektas gali visam gyvenimui likti priekvailis. Jei skubeti nereikia, patartinas dvieju valandu minimumas. Karo profesionalai greitaji metoda vadina “numatyta rizika”.
Viska nuleme rizika, kurios priesas nenumate, todel karui pasibaigus buvau isleistas i atsarga, ir mudu su Mailsu ememes darbo; mazdaug tuo pat metu draudimo kompanijos pradejo pardavineti saltaji miega.
Mohavos Dykyneje, nenaudojamame pastate, priklausanciame Karinems oro pajegoms, irengem nediduke gamykla ir pasitelke mana ji gebejima konstruoti ir Mailso juridine bei prekybine patirti, pradejome gaminti “Tarnaite”. Taip, tai as sukuriau “Tarnaite” ir jos giminaicius ? “Langavali Vili” ir visus kitus, ? nors mano vardo ant ju nerasite. Dar armijoje itemptai svarsciau, ka vienas inzinierius gali veikti. Dirbti
Kam galetu uztekti vieno inzinieriaus ir kas nereikalautu sesiu milijonu darbo valandu, kad rinkoje pasirodytu pirmasis modelis? Zmones sake , kad nebegris tie laikai, kai galejai atidaryti dviraciu gamykla, turedamas vos kelis dolerius pradinio kapitalo kaip Fordas ar broliai Raitai. As tuo netikejau.
Automatizacija augo kaip ant mieliu: kilo chemijos gamyklos, kuriose tereikejo dvieju zmoniu prietaisams stebeti ir vieno sargo; masinos, viename mieste spaudziancios bilietus ir dar sesiuose miestuose zymincios juos antspaudu “Parduota”; plieniniai kurmiai, patys rausiantys angli ? priziuretojams bereikia patogiai isitaisyti pries ekrana ir stebeti darba. Taigi, kol dar figuravau dedes Semo algalapyje, kimsausi i smegenine elektronikos, grandiniu teorijos, kibernetikos zinias ? visa lektura, prieinama asmeniui, turinciam “Q” pazymejima.
Kas maziausiai automatizuota? Atsakau: namu seimininkes ukis. Visai nebandziau sukurti protingai, moksliskai suplanuotu namu: moterims tokiu ir nereikia, jos tenori geriau irengtos olos, Namu seimininkes vis dar pasigenda tarnu, nors pastarieji seniai isnyko ? kaip ir mastodontai. Mazai tepazistu seimininkiu, neturinciu vergvaldzio polinkiu: jos kuo rimciausiai mano, kad tiesiog privalo egzistuoti zaliukes kaimo merginos, dekingos uz galimybe keturiolika valandu per para sveisti grindis, valgyti nuoliekas nuo darbdaviu stalo ir gauti atlyginima, i koki spjautu net santechniko padejejas.
Stai kodel savo pabaisa mes pavadinom “Tarnaite”? pavadinimas kele atminimus apie ta jaunute imigrante , pusiau verge, kuria vaikydavo senele. O is tiesu tai buvo kiek patobulintas dulkiu siurblys, kuri ketinome pardavineti paprasto dulkiu siurblio kaina.
“Tarnaites” (pirmojo modelio, o ne veliau sukurto gana sumanaus roboto) paskirtis ? grindu valymas. Masina istisa diena be jokios prieziuros galejo valyti bet kokias grindis. O namuose visad atsiras valytinos grindys.
“Tarnaite” slave , sluoste, siurbe, blizgino ? irasai jos debiliskoje atmintyje padedavo pasirinkti valymo buda. Radusi ka didesni uz cigaretes nuoruka, pakeldavo ir padedavo ant virsuje itaisyto padeklo, kad kas protingesnis nusprestu, reikia tai ismesti ar ne. Ji istisa diena tyliai ieskodavo nesvarumu, nieko nepraleisdama spirale slydo svariomis grindimis, be perstojo zvalgydamasi siuksliu. Jei kambaryje budavo zmoniu, ji, kaip gerai isaukleta tarnaite , pasisalindavo, nebent pasivijusi seimininke paspausdavo jungikli, tuo pasakydama, kad vargse masina gali sau buti. Apie pietus “Tarnaite” keliaudavo prie stovo pasikrauti; veliau ememe gaminti automatus su imontuotais “amzinais” energijos blokais.
“Tarnaite1” nedaug tesiskyre nuo dulkiu siurblio. Bet uzteko ir to “nedaug”: masina dirbo nepriziurima, ir zmones ja pirko.
Nukniaukiau ketvirtojo desimtmecio pabaigoje
Bet stai masines produkcijos gaminimui prireike tikro genialumo. Visa prietaisa buvo galima surinkti is standartiniu detaliu, siulomu Svito kataloge, truko tik poros trimaciu disku ir vienos spausdintos plokste s. Plokste uzsisakem pagal perigaliotas sutartis, diskus gaminau pats pasiureje, kuria vadinome savo “fabriku”, naudodamasis karinems gamykloms nebereikalingais prietaisais. Is pradziu visa konvejeri aptarnavome mudu su Mailsu: patys derinom, patys slifavom, patys daze m. Musu pirmagimio savikaina buvo 4317 doleriu 9 centai; pirmojo simto ? apie 39 dolerius vienetas; Los Anzelo komisas nupirko juos po 60 doleriu, o pardavinejo po 85. Teko automatus parduoti perpirkliams, kad kaip nors ju atsikratytume, nes neistengeme gauti prekybines paskolos: vos nemirem badu, kol gavom pirmasias pajamas. Paskui
Netrukus prie musu prisidejo Bela Darkin. Mudu su Mailsu stuksendavome laiskus 1908 metu laidos
