akciju Belai ir patikejome jai izdininkes posta. Mailsa paskyreme direktoriumi ir vyriausiuoju ukvedziu, as tapau vyriausiuoju inzinieriumi bei tarybos pirmininku... Ir pasilikau 51% akciju.
Noriu paaiskinti, kodel kontrolini paketa pasilikau sau. As ne toks jau kiaule, bet norejau buti pats sau ponas. Pripazistu, kad Mailsas dirbo kaip jautis. Bet daugiau nei 60% pradinio kapitalo buvo mano santaupos, ir visa 100% projektavimo bei konstravimo darbu atlikau as. Pats Mailsas nebutu pagamines “Tarnaites”, o as galejau ja padaryti su bet kuriuo is tuzino galimu partneriu, ir net be jokio partnerio, nors tikriausiai pelno isspausti man nebutu pavyke: Mailsas ? apsigimes biznierius, o as ? ne.
Bet norejau buti tikras, kad dirbtuves priklauso man, o prekybinius reikalus visiskai patikejau Mailsui... Kaip isaiskejo veliau, patikejau per daug.
“Tarnaite1” zmones pirko kaip alu stadione, ir kuri laika teko rupintis jos tobulinimu, tikro konvejerio irengimu, dirbtuviu virsininko ieskojimu. Kai visa tai sutvarkiau, patenkintas sedau projektuoti kitu prietaisu. Namu ruosai skiriama stebetinai mazai demesio, nors ji sudaro maziausia 50% visame pasaulyje atliekamo darbo. Zurnalai moterims kalba apie “namu ruosos lengvinima”, “ekonomiskas virtuves”, bet visa tai tauskalai: dailiose zurnalu iliustracijose demonstruojami inagiai is esmes nesiskiria nuo Sekspyro laiku namu apyvokos reikmenu. Sios srities dar nepaliete moksline technine revoliucija.
Niekas nepakeis mano nuomones, kad namu seimininkes ? reakcionieres. Joms nereikia viska mokanciu masinu, jos geidzia prietaisu, kurie atstotu isnykusius tarnus ? valytu, virtu ir priziuretu vaikus.
Emiau galvoti apie purvinus langus ir vonioje liekancia nesvarumu juosta , kuria taip sunku ir nepatogu valyti. Pasirodo, tam tikras elektrostatinis prietaisas gali zaibiskai nuluobti nesvarumus nuo bet kokio slifuoto silikatinio pavirsiaus, langu stiklo, voniu, klozetu ir panasiu daiktu. Tai ? “Vilis Langavalys”, ir tikrai keista, kad niekas apie toki itaisa nebuvo pagalvojes anksciau. Taciau gaminti “Vilio” pardavimui neleidau tol, kol galejau pasiulyti ji uz pirkejams ikandama kaina. Zinot, kiek anksciau kainuodavo valanda langu plovimo?
Mailsui toks delsimas anaiptol nepatiko. Jis norejo paleisti aparata i rinka, kai tik tas atpigs. Bet as spyriausi: “Vilis” turi buti dar ir lengvai pataisomas. Svarbiausias daugumos namu ruosos automatu trukumas tas, kad kuo jie geresni ir kuo daugiau darbu moka, tuo dazniau genda ? ir kaip tik tada, kai ju labiausiai prireikia, o atgaivinti juos tegali specialistas, kuriam tenka moketi po penkis dolerius uz valanda. O po savaites vel kas nors sugenda ? jei ne indu plovimo, tai oro kondicionavimo itaisas, ir sugenda paprastai sestadieni, vakare, pugai siauciant.
Norejau, kad mano sukurti aparatai dirbtu nestabciodami ir nevarytu savo seimininkams vezio.
Bet automatai genda ? net manieji. Kol neisaus ta didi diena, kai masinose neliks judanciu detaliu, aparatura eis is rikiuotes. Jei jusu namai pilni ivairiausiu prietaisu, tai kuris nors vis vien bus sugedes.
Tiktai kariniai moksliniai tyrimai nelieka be rezultatu, ir karo mokslas jau seniai susidorojo su sia problema. Juk negali sau leisti pralaimeti musi, paaukoti tukstancius ar milijonus zmoniu, gal net visa kara prakisti vien del to, kad sugenda koks nykscio didumo prietaiselis. Karineje aparaturoje daugybe gudriu itaisu: kontrolines grandys, pagalbines grandys, sutrigubintos schemos ir taip toliau. O karine gudrybe, kuria galima pritaikyti namu ruosos automatams ? keiciamu bloku principas.
Idiotiskai paprasta mintis: ne taisyti, o keisti. Norejau visas galincias sugesti “Vilio Langavalio” dalis sumontuoti lengvai pakeiciamais blokais ir prie kiekvieno “Vilio” prideti atsarginiu bloku rinkini. Vienas detales bus galima ismesti, kitas ? pasiusti taisyti, bet pats “Vilis” niekad nesuges ilgesniam laikui, negu reikia blokui pakeisti.
Pirmakart susikirtom su Mailsu. As tvirtinau, kad butent inzinierius turi nuspresti, kada laikas pereiti prie masines gamybos; Mailsas spyresi, jog tai esas prekybininko reikalas. Jei ne mano kontrolinis paketas, parduotuvese pasirodes “Vilis” butu buves toks pat nepakenciamai liguistas kaip ir visi kiti netobuli, prastai sukonstruoti agregatai “darbui palengvinti”.
Mus sutaike Bela Darkin. Jei ji butu stojusi Mailso pusen, as tikriausiai buciau leides pradeti masine gamyba anksciau nei norejau, nes kvailiojau del Belos kaip koks pienburnis.
Bela ne tik puikiai ejo sekretores ir padejejos pareigas ? jos kuno proporcijos butu suzaveje pati Praksiteli, o jos kvapas kvaitino mane taip, kaip Pita valerijonai. Kai sitaip truksta kvalifikuotu sekretoriu, o viena geriausiu sutinka dirbti batraisciu fabrikelyje uz atlyginima, kurio net vidutiniu nepavadinsi, tikrai deretu susidometi kodel. Bet mes taip apsidziaugem, kai Bela isgelbejo mus nuo popieriu tvano, emus pardavineti “Tarnaite”, kad net nepaklauseme, kur ji dirbo anksciau.
O veliau as buciau piktai atmetes net minti apie Belos patikrinima, nes jos biusto apimtis jau buvo spejusi gerokai iskreipti mano mastysena. Bela leido man issipasakoti, koks buvau vienisas pries jai pasirodant, ir svelniai tikino turinti geriau mane pazinti, nors ir linkusi jausti man kazka panasaus.
Numaldziusi mudvieju ginca su Mailsu ji netrukus sutiko tapti mano gyvenimo drauge.
? Deni, mielasis, tau lemta buti didziu zmogumi... Ir as tikiuosi, kad esu kaip tik ta moteris, kuriai skirta tau padeti.
? Sventa teisybe!
? Luktelk, brangusis. As negaliu dabar uz taves teketi, negaliu apkrauti taves vaikais ir mirtinai nukamuoti. Pirmiausia noriu padeti tau tvirtai atsistoti ant koju. O paskui susituoksim.
Priestaravau, bet Bela nenusileido.
? Ne, brangusis. Mudvieju laukia dar didelis darbas. “Tarnaites” firma isgarses kaip
Ir as tikejau. Norejau nupirkti jai brangu suzadetuviu zieda, bet Bela neleido; vietoj ziedo, kaip suzadetuviu dovana, perrasiau jai dali savo akciju. Sprendziant firmos gincus, aisku, los akcijos turejo ir toliau remti mano balsa.
Kai dabar pagalvoju, man nebeaisku, kas sumane ta dovana.
Po to dar giliau pasineriau i darba. Galvojau apie siuksliu dezes, kurios savaime istustetu, apie irengini, kuris sudetu i vieta isplautas lekstes. Visi buvo patenkinti. Tai yra, visi, isskyrus Pita ir Rika. Pitas nekreipe i Bela demesio ? jis ignoruoja viska, ko nemegsta, bet negali pakeisti. O Rika buvo is tiesu nelaiminga.
Vis per mane. Vadinau Rika “savo mergaite” dar nuo Sandijos laiku, kai Rika tebuvo seseriu metu amziaus vaikas didelemis, rimtomis, tamsiomis akimis, su kaspineliais plaukuose. Zadejau “vesti ja”, kai uzaugs ? tada mudu kartu globosime Pita. Maniau, kad cia tik toks musu isgalvotas zaidimas ? gal taip ir buvo, nes Rikai labiausiai rupejo tapti pilnateise katino globeja. Bet kas atspes vaiko mintis?
Apskritai as nesizaviu vaikais. Dauguma vaiku ? mazi pabaisos, nepasiduodantys civilizavimui iki pat subrendimo, o kartais net ir ilgiau. Bet mazoji Frederika primine mano seseri, kai ta buvo tokio pat amziaus, o be to, ji mylejo Pita ir gerai su katinu elgesi. O as patikau mergaitei turbut todel, kad niekad nekalbejau su ja is auksto (pats negalejau to pakesti, kai buvau mazas) ir rimtai ziurejau i jos vaikiskus darbus. Rika buvo puiki: rami, rimta, nemego trankytis, zvygauti ir sedeti ant keliu. Mes draugavom, padejom viens kitam rupintis Pitu, ir, kiek zinau, musu “suzadetuves” tebuvo savotiskas zaidimas.
