— Priesais jus keturi „vadeivos”.
— Noredamas isvengti bereikalingo kraujo praliejimo, siulau jums stai ka: jus paleidziate savo Taryba, sudedate ginklus ir perduodate valdzia mums. Tuomet jums nieko nenutiks.
— Na, aisku, jus paprasciausiai paversite mus vergais, — atsiliepiau as. — Stai musu pasiulymas: jus grazinate pagrobtas merginas ir pasiduodate. Jusu zmones perimsime savo zinion, o jus ir jusu teva iki teismo pasodinsime i kalejima.
— Izulumo jums nestinga! Paziuresim, ka jus mums padarysite su savo medzioklinemis pliauskynemis.
— Perspeju, — isiterpe Miselis, — jei nukausite bent viena musu zmogu, mes jus pakarsime.
— Pasistengsiu nepamirsti!
— Kadangi nepageidaujate pasiduoti, — tesiau, — siulau pagrobtas merginas, o taip pat jusu seseri bei madmuazele Diuser nugabenti i saugia vieta, kad ir ant stai tos kalvos.
— Nieko nebus! Nei Mede, nei mano sesuo nicnieko nesibijo, o i likusias man nusispjaut. Jeigu zus sitos, po pergales rasis kitu. Kad ir jusu sesike…
Nespejes baigti sakinio, nieksas znektelejo ant zemes su pamusta akim: Miselis veike mikliau uz mane.
Sarlis Honegeris atsistojo blyksdamas nuo ituzio.
— Jus smogete parlamentarui, — susnypste jis.
— Tu sunsnukis, o ne parlamentaras. Nesdinkis, kol sveikas!
Izuleli islydejo sustiprintas konvojus.
Kai tik Honegeris dingo uz keteros, i dauba iriedejo antrasis sunkvezimis, ir mes skubiai surinkome raketu paleidimo atramas.
— Po desimties minuciu atidengsime ugni, — pratare Bevenas. — Tik gaila, kad neturime stebejimo punkto.
— O antai ta kalva tiktu? — paklausiau, rodydamas i statu gubri, stuksanti mazdaug per penkiasdesimt metru uz musu poziciju.
— Ten nera jokios priedangos.
— Uztat is ten turi matytis netgi pati pilis! Mano regejimas puikus, be to, pasiimsiu telefona. Laido turetu pakakti.
— As su tavim, — pasisiule Miselis.
Mudu ememe kopti aukstyn, pakeliui isvyniodami telefono laida taciau nepasiekeme ne puses slaito, kai pasigirdo caizus spragsejimas ir i visas puses paziro akmenu skeveldros: mus pastebejo. Priglude prie uolos, aplenkeme virsune ir toliau kopeme priesingu slaitu.
Is virsaus prieso linijos matesi kaip ant delno. Nuo priekin atsikisusio nedidelio posto su sunkiaisiais kulkosvaidziais i uznugari vede gili transeja. Flanguose issimete automatininku lizdai bei pavieniai apkasai, kuriuose krutejo zmones.
— Siuvejas minejo, kad ju cia penkiasdesimt ar sesiasdesimt, bet, sprendziant is itvirtinimu liniju, turetu buti daugiau, — pastebejo Miselis.
Mazdaug per kilometra nuo musu kalvos slaite aiskiai matesi laukyme, o jos viduryje — pilis. Prie statinio tolydzio pasirodydavo ir dingdavo keturi taskai.
— Kaip apmaudu, jog Vandalis sudauze savo binokli!
— Taip, gaila, — sutikau. — Mums liko tik teleskopai. Galingos masinos, betgi ju nepajudinsi is vietos!
— Palauk, o kodel negaletume nuimti nuo teleskopo mazo ieskiklio?
— Dar spesi. Vargu ar pili uzimsime siandien.
— Alio! Alio! — sutreskejo telefonas. — Po desimties minuciu atidengiame ugni. Stebekite!
Dirstelejau i musu pozicijas: puse savanoriu, issidesciusiu grandine, prigludo dauboje prie pat keteros; likusieji triuse prie katapultu. Etranzas ir mano dede uoliai state kreipianciasias raketu atramas. Sunkvezimiai jau isvaziavo.
Lygiai astunta trisdesimt sesios ugnies ciurksles issiverze is daubos ir pakilo aukstai i dangu, palikdamos juodas dumu uodegas. Paskui pedsakas nutruko: raketos iseikvojo kura. Parko aiksteleje priesais pili suspindo tvyksniai, issipute dumu debeseliai. Po keliu sekundziu isgirdome sprogimu aida
— Per arti. Iki pilies dar apie trisdesimt metru, — pranesiau i telefona. Terasoje pasirode keturios juodos figureles.
Vel pakilo sesios raketos. Sikart jos krito tiksliai: viena susprogo staciai terasoje, ir mazosios figureles pargriuvo; paskui trys pakilo ir nutempe vidun ketvirtaja. Antroji raketa smoge i pilies langa. Likusios sprogo, atsitrenkusios i sienas, kurios, regis, beveik nenukentejo.
— Tiesiai i taikini! — susukau.
Ikandin pakilo dar astuoniolika raketu. Viena ju kirto i Honegerio automobili, palikta namo desineje, ir uzdege ji.
— Nebeziurekite i raketas, — pasigirdo Beveno balsas. — Dabar koreguokite katapultu veiksmus.
Trys pirmieji uztaisai perskriejo kulkosvaidininku posta.
— Mazuma per toli, — pakildamas pranese Miselis.
Truktelejau ji zemyn: nepajegdamas pasiekti musu zmoniu, prigludusiu dauboje, priesas kulkosvaidziu bei automatu ugnimi eme laistyti mus. Kelias minutes neistengeme kilstelti galvu, kulku spiecius dugzdamas svilpe virs musu, versdamas spaustis i akmenis, dvidesimties milimetru kulkosvaidzio serijos talze uola visai salia, gal per sprindi nuo stebejimo posto.
— Laime, kad jie neturi distanciniu uztaisu!
— Reikes itvirtinti sita stebejimo punkta. O kol kas verciau leiskimes zemyn, — pasiuliau as.
Kulkosvaidis nutilo, automatai taip pat nutrauke ugni.
— Atidengiame ugni i prieso pozicijas! — pranese telefonas. — Stebekite!
Raketos sproginejo atvirose vietose ar eglyno tankmeje, nepa— darydamos didesnes zalos — neskaitant padegtos siaudu kupetos.
Priesas vel atidenge ugni, taciau dabar taikesi i daubos ketera. Vienas musu zmogus suzeistas nusliauze zemyn. Veikiai atriedejo sunkvezimis su stambesnio kalibro raketomis; is kabinos issoko Masakras.
— Katapultos, demesio… salve!
Sikart visos bombos sprogo prieso poste. Is ten pasigirdo klyksmai, aimanos, taciau kulkosvaidis nenutilo.
— Stai tau akivaizdus isgaubtos ugnies pranasumas poziciniame kare, — pratare Miselis. — Plokscia ugnimi jie nicnieko negali mums padaryti, o mes anksciau ar veliau suskaldysime ju urva.
— Nesuprantu, kodel jie nemegina uzimti daubos keteros?
— Ataka lengva atmusti.
— Pazvelk, ka as tau sakiau! Demesio! — i telefona riktelejo Miselis. — Sesi zmones sliauzia is kaires. Matote?
Keturi savanoriai perbego i kairiji flanga. Priesas taip nuozmiai laiste daubos ketera ugnimi, jog issilaikyti ten tapo nebeimanoma, ir tetusis Boriu su savo zmonemis atsitrauke. Is prieso apkasu issoko bent trisdesimt zmoniu. Jie bego, griuvo kniupsti ir kilo vel.
— Ataka visu frontu! — pranese Miselis.
Kaireje vel prasidejo susisaudymas. Bevenas leido atakuojantiems atsidurti per penkiolika metru nuo daubos, tada dave isakyma granatsvaidininkams. Ketaus vamzdziu nuopjovos, idarytos sprogmenimis, suveike nepriekaistingai, nukaudamos ar suzeisdamos vienuolika zmoniu. Priesui nespejus atsitraukti, vincesteriu apsiginklaves tetusis Boriu patiese dar du. Kairiajame flange zuvo vienas musiskis, du buvo suzeisti, o priesininkas neteko keturiu. Viena pavyko paimti i nelaisve, taciau visa desinioji kareivio ranka buvo sudraskyta kartece, ir vyrukas nukraujavo anksciau, nei Masakras suskubo jam i pagalba.
Katapultos nepaliaudamos svaide bombas dar penkiolika minuciu. Dvyliktoji salve buvo itin sekminga: viena bomba pataike i prieso posta, ir kulkosvaidis nutilo, sisyk jau galutinai. Trys automatai buvo priversti uzsiciaupti, o ketvirtasis nutilo pats: matyt, uzsikirto uzraktas. Tuomet savanoriai pakilo i ataka. Du musiskiai buvo suzeisti, gi likusieji isiverze i prieso apkasus ir paeme tris belaisvius; kiti spejo atsitraukti.
Kol zvalgai selino i prieki, mes apsaudeme pili, ir mazdaug desimt raketu pasieke tiksla. As smalsiai stebejau pirmuju sesiu stambaus kalibro raketu skrydi. Si karta sienos nebeislaike, ir sugriuvo visas pastato sparnas.
Trumpa belaisviu apklausa padejo nustatyti varzovo pajegas. Jie neteko dvidesimt devyniu zmoniu (septyniolika zuvusiu, dvylika suzeistu), taciau pilyje liko dar apie penkiasdesimt gyneju. Po pirmosios pergales mes
