istatymu.
— O kur jis parasytas, tas istatymas? Mes norime buti dorais pilieciais, taciau siam tikslui reikia ismanyti istatymus.
— Apgailestauju, bet kodeksas dar nesudarytas. Turime tik atskirus tekstus bei Tarybos nutarimus. Beje, jus buvote juriste?
— Baigiau antra kursa
— Stai ir radome jums darba Uzsiimsite musu kodeksu. Pakalbesiu apie tai Taryboje. O jus, Belterai, kvieciu dirbti drauge. Padesite man geologijos ministerijoje. Zinodamas mokslini jusu pasirengima greit paversiu tamsta padoriu geologu-zvalgybininku. Atlyginimas — maistas valgykloje ir stogas virs galvos. Toks pat, koki turiu ir as.
Prie musu priejo Miselis.
— Jei ketini prisivilioti Beltera, — perspejau ji, — turiu pasakyti, jog pavelavai. As su juo jau susitariau.
— Juo blogiau man. Tuomet as susitarsiu su seserim. Astronomija palauks. Beje, ji su Menaru nusileido is observatorijos. Vakare Menaras noretu supazindinti mus su savo teorijomis.
Pazvelgiau i dangu. Helijas dar aukstai.
— Na, vakaras dar negreit! Paklausyk, Miseli, ar si mergina galetu apsigyventi su tavo seserim? Veliau jai ka nors surastume.
— O stai ir Martina! Gali paklausti jos pacios.
— Verciau pasiteirauk tu. As bijau tavo zvaigzdes skaiciuojancios sesers!
— Na, tu neteisus. Ji labai sauni ir i tave ziuri palankiai.
— Is kur zinai?
— Martina pati man sake!
Miselis nusijuoke ir pasisalino.
ORGANIZACIJA
Po pusiaudienio mokyklos saleje ivyko Telo Mokslu Akademijos posedis. Praneseju buvo Menaras. Dalyvavo Miselis ir Martina, Masakras, Vandalis, Breforas, mano dede, visi inzinieriai, Kiure, mokytojas, Ida su Anri, Lui, mano brolis, as pats ir keli zingeidus kaimo gyventojai. Menaras uzkope i mokytojo katedra ir pradejo:
— Noriu isdestyti savo paskaiciavimu bei stebejimu rezultatus. Kaip jau zinote, atsidureme kitoje planetoje — vadinsime ja Telu, kadangi sis vardas planetai prilipo. Jos pusiaujo ilgis siekia apie 50 000 kilometru; pavirsiaus traukos jega — mazdaug 0,9 zemiskosios traukos. Telas turi tris palydovus; atstuma iki ju kol kas apskaiciavau labai apytikriai: iki Febo, paties maziausio, kuris mums atrodo pats didziausias, — mazdaug 100 000 kilometru; iki Selenos, didesnes uz musu senaji Menuli, — mazdaug 530 000 kilometru; iki Artemides, kuri dydziu tris kartus pranoksta Menuli, — bemaz 780 000 kilometru. Is pradziu maniau, jog musu planetine sistema yra viena is sistemu su dviem saulemis. Taciau as suklydau. Is tiesu Solis, mazoji raudona saule, — viso labo labai didele dar neatvesusi planeta, skriejanti isorine orbita. Solis turi dvylika palydovu. Kur kas toliau jo skrieja ir kitos planetos; visos jos sukasi aplink Helija. Siuo metu tesiasi priespriesos periodas: kai leidziasi Helijas, pateka Solis. Taciau po kurio laiko, mazdaug po ketvircio Telo metu, prasides periodas, kai vienu metu regesime dvi saules, paskui — tiktai viena, o retsykiais — ne vienos. Tas metas bus visu patogiausias astronominiams stebejimams.
Pastaraji fakta Menaras pazymejo su akivaizdziu pasitenkinimu.
— Dienos ir nakties trukme buvo ir liks vienoda. Vadinas, mes planetoje, kurios asis labai mazai pasvirusi i orbitos plokstuma. Vidutine temperatura leidzia speti, jog atsidureme mazdaug ties keturiasdesimt penktuoju siaurines platumos laipsniu. Jei deklinacija laikytume nuline, observatorijos platuma butu lygi keturiasdesimt penkiems laipsniams ir dvylikai minuciu.
O dabar isdestysiu jums vienintele daugmaz protinga katastrofos hipoteze, kuria istengiau sukurti ir isrutulioti. Ji dingtelejo man i galva issyk po to, kai atsidureme Telo planetoje.
Be abejo, jus visi zinote, jog kai kurie astronomai Visata vertina kaip tam tikra virssfere ar, tiksliau pasakius, kaip tam tikra virs— sferoida, nusakoma keturiais matmenimis, be to, uzapvalinta ketvirtajame matmenyje, kuriame Visatos storis tera viena molekule. Toks sferoidas sklendzia virserdveje, kuria isivaizduoti galime tik labai miglotai, pagal analogija. Didziuma teoretiku netgi tvirtino — siaip ar taip, pastaruoju metu, — jog be musu erdves-laiko nicniekas daugiau neegzistuoja, netgi tustuma, nes tustuma — tai erdve. Man ta teorija visuomet atrode netobula, ir dabar, regis, galesiu ja paneigti. Pasak mano hipotezes, virserdveje egzistuoja daugybe hi— persferu-Visatu, sklandanciu joje taip, kaip, tarkime, sioje saleje galetu sklandyti daugybe vaikisku oro balionu. Paimkime du tokius balionus. Vienas — tai musu senoji Visata, ten gludi musu Saules sistema, pasiklydusi kazin kur galaktikos neaprepiamybeje. Antrasis — tai visata, kurios galaktikoje ikalintas Telas. Del nezinomu priezasciu dvi visatos susiliete. Ivyko dalinis dvieju pasauliu tarpusavio isiskverbimas, kurio metu Zeme ir Telas atsidure tokioje vietoje, kur saveikavo dvi erdves-laikai! Del tokiu pat nezinomu priezasciu Zemes gabalas buvo permestas i kita visata; galimas daiktas, jog susitikimo metu ir Telas neteko savo mases dalies, ir, galimas daiktas, siuo metu kur nors Ronos slenyje zemieciai medzioja hidras. Aisku tik tiek, kad abi visatos judejo bemaz vienodu greiciu bei viena kryptimi ir kad Zemes bei Telo sukimasis orbitose taip pat beveik sutapo, nes kitaip mes su jumis vargiai butume like gyvi. Tuo aiskinciau ir fakta, jog tarpplanetine ekspedicija, kurioje dalyvavo cia esancio Zano Burna pusbrolis, pastebejo katastrofos priezastis Neptuno prieigose, taciau aplenke ja ir suspejo grizti i Zeme. Gali buti, jog kai kurios tolimos musu Saules sistemos planetos taip pat „isleke” i kita visata — isivaizduoju, kokioje nepavydetinoje padelyje tokiu atveju atsidurtu mano zemiskieji kolegos! Beje, asmeniskai as tuo netikiu.
Lieka dar daug nepaaiskinamu dalyku. Kodel neivyko vidinis atomu tarpusavio isiskverbimas, kuris, matyt, butu sukeles baisinga sprogima? Kodel per katastrofa i nauja planeta buvo issviesta viso labo menka Zemes dalele? Sito nezinome ir vargu ar greit suzinosime. Ir dar viena paslaptinga aplinkybe: per kazkoki stebukla mes patekome i planeta, kurioje yra organine gyvybe. Mesje kiure cia izvelgia likimo pirsta. Nezinau, nezinau…
Beveik tuo pat metu man dingtelejo ir antra, kur kas fantastiskesne, teorija. Pamaniau, jog ivyko laiko postumis ir mes atsidureme tolimoje musu gimtosios planetos praeityje, mazdaug ikikemb— riniame periode. Jei laike uzsimezge kazin koks mazgas, tuomet musu Solis — paprasciausiai Jupiteris. Taciau si teorija neissprendzia visos eiles tiek fiziniu, tiek ir metafiziniu problemu, o Telo bei kitu planetu stebejimas galutinai ja nuneigia.
Netgi gali buti, jog teisus yra Martina su Miseliu, kurie teigia, kad mes atsidureme musu visatos planetoje, su kuria susilieteme del to, jog ivyko erdves poslinkis ketvirtajame jos matmenyje. Tokiu atveju galime buti kurios nors saules sistemos planetoje — tarkime, Andromedos uke ar paprasciausiai kitame musu senosios galaktikos pakrastyje. Tikesimes, jog tolimesni stebejimai isspres musu ginca.
Baigdamas noriu atiduoti pagarba pranasiskam kai kuriu romanistu genijui ir priminti jums, kad Roni- vyresnysis savo „Paslaptin goje galioje” numate analogiska katastrofa Tiesa, ten buvo kalbama apie visata, sudaryta is kitokios materijos nei musiske. Tuos, kurie domisi matematine isdestytos teorijos puse, prasyciau kreiptis i mane.
Menaras nulipo nuo katedros ir po minuteles jau karstai kazin ko gincijosi su Martina, Miseliu bei mano dede. Norejau prisiartinti prie ju, taciau isgirdau minint tankius, traukos laukus bei kitus baisingus dalykus ir paskubomis pasitraukiau i sali. Mane tuctuojau pastvere Lui.
— Paklausyk, Menaro teorija neabejotinai idomi, bet praktiniu poziuriu ji nieko verta. Aisku, kad mums lemta gyventi ir mirti sioje planetoje. Vadinas, reikia organizuoti gyvenima. Darbu dar devynios galybes! Praejusi syki sakei, kad cia netoliese turetu buti anglies. Kaip manai, ji irgi perskrido cionai?
— Gali buti. Net nustebsiu, jei po viso sio sambruzdzio i pavirsiu neissoko koks nors stefaniskas ar vestfaliskas klodas. Ko taip ziuri? Cia tik anglies klodu, kuriuos galima sutikti siame rajone, pavadinimai. Bet turiu tave perspeti: nieko gero nesitikek! Keli sluoksneliai, kuriu storis nuo penkiu iki trisdesimties centimetru, be to, anglis skurdi, ne koks antracitas.
— Ir tai butu neblogai! Svarbiausia, kad gamykla tiektu elektra. Juk zinai, raketu gamybai iseikvojome beveik visas anglies atsargas. Plieno neturime visiskai. Dar gerai, kad liko aliuminio bei diu— ralio.
Kitas dienas karstligiskai triuseme. Taryba idiege visa eile apsaugos priemoniu. Uz poros kilometru aplink kaima surenteme sesis sargybos postus su hermetiskomis sleptuvemis. Kiekviena ju buvo aprupinta viskuo, kas butiniausia apsiausties atveju, ir primityvia telefono linija sujungta su centriniu postu. Dabar, vos pastebeje hidras, stebetojai turejo skelbti pavoju. Evakavome keturias atokiausias fermas, ju gyventojus bei visus galvijus
