— Lektuve septyni, o Naujajame Vasingtone — vienuolika tukstanciu amerikieciu, prancuzu, kanadieciu ir norvegu. Neisjunkite sios bangos. Mes jus iskviesime.
— Ar ilgai skrendame?
— Desimt valandu. Isskridome i zvalgyba. Diena sugrisime pas jus, o dabar lekiame i pietus. Nekvieskite musu, bet lai kas nors visalaik budi prie imtuvo. Netrukus susisieksime su Naujuoju Vasingtonu. Nuosirdziai dziaugiames, kad cia esame ne vieni. Iki greito pasimatymo!
Ir balsas vel eme kartoti saukinius.
— Here is WA!
Netrukus prasidejo dvisalis pokalbis anglu kalba, kuria prastai supratau. Matyt, pilotas pranese apie mus.
Nepajegdami nusedeti namuose, nuskubejome zadinti mano brolio, Lui ir Breforo, kurie gyveno visi drauge vos uz simto metru nuo musu namelio. Paskui istraukeme is lovu Miseli, Menara visus Tarybos narius ir galiausiai sukeleme visa miesta. Naujiena plito zaibo greiciu. Paskambinau net i Port Leona ir, praneses apie lektuva isakiau paspartinti „Temerero” — „Narsiojo” — irengimo darbus. Mes vos istengeme sulaukti ausros.
Ryte Kobalt Sicio gyventojai pradejo ruostis lakunu sutikimui. Nenoredami pasisiukslinti, isvaleme didele kietos dirvos aikstele ir isdeliojome balta strele, nurodancia vejo krypti. Tada grizau prie imtuvo, kur budejo Martina.
— Na, ka?
— Kol kas nieko.
— Juk mums negalejo prisisapnuoti!
Letai praslinko dar dvi varginancio laukimo valandos. Apie imtuva susirinko visa minia. Mano darbo stala prie kurio net Martina nedrisdavo prisiliesti, be ceremoniju nustume i sali, nubrauke popierius, taciau man buvo vis vien. Tas pat vyko ir merijoje, kur stovejo toks pat siustuvas-imtuvas. Ir staiga:
— VA kviecia Naujaja Prancuzija! VA kviecia Naujaja Prancuzija!
— Naujoji Prancuzija klauso! Kalbekite!
— Mes skrendame virs zemyno salia ekvatoriaus. Sugedo du varikliai. Matyt, grizti nebeistengsime. Rysys su Naujuoju Vasingtonu nutruko. Jus girdime labai prastai. Jei zutume, stai Naujojo Vasingtono koordinates: 41°32? siaures platumos, 62°12? vakaru ilgumos…
— Kur esate dabar?
— Mazdaug astuoni laipsniai siaures platumos ir dvylika laipsniu vakaru ilgumos.
— Ar turite ginklu?
— Taip. Kulkosvaidi ir sautuvus.
— Pasistenkite nusileisti. Mes jus surasime. Sugaisime (mintyse skubiai paskaiciavau) mazdaug dvidesimt ar dvidesimt penkias dienas. Gyvunu, panasiu i raganosius, mesa valgoma. Tik neragaukite nepazistamu vaisiu.
— Grieztai taupant atsargas, ju mums pakaks trisdesimciai dienu. Leidziames, treciasis variklis taip pat gesta.
— Saugokites hidru! Svarbiausia — neprisileiskite ju arti!
— Kas tos hidros?
— Skraidancios deles. Jei pamatysite, patys suprasite. Saudykite i jas is apacios!
— Aisku. Leidziames i lyguma tarp labai aukstu kalnu ir juros. Iki greito…
Transliacija nutruko. Mes laukeme, tramdydami tolydzio auganti nerima. Kazkur tenai, uz sesiu suvirs tukstanciu kilometru nuo musu, septynetas narsuoliu kovesi su mirtimi. Praejo gera valanda, ir tik tada musu garsiakalbis atgijo vel:
— Nusileidome sekmingai. Lektuvas smarkiai apgadintas, taciau mes visi gyvi. Nelaimei, turejome ispilti beveik visa benzina o musu akumuliatoriai gerokai issikrove. Todel tik retsykiais siusime savo saukinius, kad jus neiskryptumet is kelio. Baigiau.
— Kai leisimes i kelia, pranesime. Susisieksime su jumis kiekviena diena tuo paciu Zemes laiku. Dabar devynios valandos trisdesimt septynios minutes. Laikykites! Iki pasimatymo.
Tuctuojau isvykau i Port Leona, kur ant bangu jau supavosi
„Temereras”. Ta pacia diena j i ir isbandeme. Tai buvo nedidelis keturiasdesimt astuoniu metru ilgio ir penkiu metru plocio laivelis su keliamaja viso labo simto keturiasdesimties tonu galia. Du galingi dyzeliniai demontuotos gamyklos varikliai igalino ji isvystyti dvidesimt penkiu mazgu greiti. Plaukdamas vidutiniu dvylikos mazgu greiciu, „Temereras” su turimomis degalu atsargomis galejo iveikti desimt tukstanciu myliu. Ivertinus kuklias musu galimybes, jis buvo tikras laivu statytoju sedevras!
„Temerera” apginklavome sunkiuoju dvidesimties milimetru kulkosvaidziu, o kadangi pastarajam liko nebedaug soviniu, pridejome dar ir raketine artilerija. Nuo didvyrisko musio su hidromis laiku is esmes patobulinome si ginkla. Laivo priekyje bei paskuigalyje stovejo sudvejinti kreipiantys irenginiai, nuo kuriu vienu metu galejo pakilti keturios raketos, sveriancios po dvylika kilogramu: jos stebetinai taikliai numusdavo taikini penkiu kilometru atstumu. Palei bortus issideste lengvesniu raketu atramos — sios „mazyles” kliudydavo taikini septyniu kilometru atstumu.
Paskubomis ismeginome laiva (nuplaukeme juo iki Dordones ziociu ir atgal), o tada isakiau sukrauti i ji maisto atsargas bei saudmenis.
Igula sudare dvylika zmoniu. Sturmanu paskyriau Miseli, vyriausiuoju mechaniku — Birona. Penketas kitu jureiviu kadaise tarnavo laivyne, gi as pats mazu buriniu biciulio laiveliu triskart perplaukiau Vidurzemio jura ir siaip ne taip isisavinau laivo vairavimo pagrindus.
Pasiememe maza specialiai irengta sunkvezimiuka — sumazinta musu istikimojo sarvuocio kopija aprupinta radijo siustuvu.
„Temereras” letai nuplauke upe. Kai pasiekeme Dordones ziotis, pasiunciau saukinius; lektuvo igula trumpai atsiliepe. Ir stai musu laivas vel supavosi ant bangu — mes isplaukeme i vandenyna.
Nutole nuo kranto, pasukome i pietus. Pakranteje plytejo plokscia lyguma, apejusi aukstomis zolemis. Keli ssvisai, kurie apsilanke sioje slvipams priklausancioje teritorijoje ir sugebejo pargrizti atgal gyvi, pasakojo, kad tokia stepe driekiasi toli i zemyno giluma ir siekia kalnagubri, taciau is juros tu kalnu neiziurejome.
Mudu su Miseliu stovejome ant tiltelio. Laivas plauke dvylikos mazgu greiciu, varikliai dirbo nepriekaistingai, jura liko rami. Nenoredamas gaisti laiko veltui, paemiau juros vandens meginiu ir istyriau juos musu mazoje laboratorijoje: pasirode, jog vandenyje gausu chloro. Neilgam sumazine greiti, ismeteme uz borto primityvu trala; kai netrukus istraukeme ji i deni, tinkle knibzdejo visokiausiu rusiu zuvys: vienos panesejo i zemiskas, kitos buvo visai netiketu formu.
Vakare saule nuskendo purpurinio saulelydzio gaisuose. Nors palyginti su musu senaja zemiskaja Saule Helijas atrodo zydras, Telo planetos saulelydziai pasizymi raudonu tonu gausa, nes cionykstis atmosferos sluoksnis gerokai plonesnis.
Menuliai sviete pakankamai ryskiai, taciau nakti greiti sumazinome iki sesiu mazgu. Anaiptol netroskau, kad „Temereras” uzplauktu ant kokio nors nezinomo rifo. Paryciui buvome jau uz keturiu simtu penkiasdesimties kilometru nuo uosto. Krantas liko toks pat zemas bei plokscias.
Vidudieni isvydome salu, saleliu ir smeletu seklumu labirinta; nesiryzdamas plaukti i nepazistamus uzutekius, kur musu kiekviename zingsnyje tykojo pavojai, isakiau sukti i atvira jura, ir veikiai zeme dingo is akiu. Paskyreme tris budejimo laikotarpius: pirmas budejau as, po manes — Miselis, o trecias — musu bocmanas, senas jurininkas, penkiolika metu istarnaves kariniuose laivuose.
Ketvirtaja diena tolumoje vel pasirode zeme, nors mes visalaik plaukeme tuo paciu kursu — staciai i pietus. Matyt, zemynas linko i pietvakarius, bet, galimas daiktas, toji sausuma buvo kokia nors sala. Kirtome 32° siaures platumos. Buvo karsta, bet kol kas pakenciama. Tos pacios dienos vakare isvydome, kaip tarp bangu nardo ir pliuskenasi kazin koks didziulis juodas gyvis. Del viso pikto isakiau paguldyti raketas i kreipianciuosius lovius ir pasiruosti, taciau pabaisa dingo, neatkreipusi i mus demesio. Susisiekiau su Kobalt Siciu ir suzinojau, kad, nepaisant visu imanomu pastangu, rysys su Naujuoju Vasingtonu kol kas dar neuzmegztas.
Krantas vel isnyko tolyje. Ryte, kai jau norejau isakyti sukti i rytus, stebetojai priesaky isvydo zeme. Nusprendziau iszvalgyti vietove. Lotu matuodami dugna, atsargiai prisiartinome prie tustutelio kranto. Miselis nustate koordinates: 19°44? siaures platumos, 18°22? vakaru ilgumos Kobalt Sicio atzvilgiu. Veikiausiai mes aptikome kokios nors salos iskysuli. Is pradziu norejau islipti i kranta, bet paskui sios minties atsisakiau, ir mes pasukome i pietrycius.
Iskvieteme lektuva ir ilgai nesulaukeme atsakymo. Po dvieju valandu jie patys susisieke su mumis ir
