— Igyvendinus nauja programa, skolu atsiras. Mes turim isplesti gamyba.
— Kokia nauja programa?
— Paprasyciau, Deni. As nepatingejau viska smulkiai isdestyti rastu. Tegu Bela perskaito.
— Ka gi... Tegu.
Atmetus visas imantrybes — kaip tikras teisininkas, Mailsas mego daugiaskiemenius zodzius — jis norejo triju dalyku: a) atimti is manes “Sumanuji Frenka”, perduoti ji inzinieriu konstruotoju grupei ir nedelsiant pradeti gaminti pardavimui; b) — bet cia isikisau as:
— Ne!
— Luktelk valandele, Deni. Kaip valdytojas ir vyriausiasis ukvedys, as turiu teise pateikti savo pasiulymus iprasta tvarka. Pataupyk pastabas. Tegu Bela baigia skaityti.
Punktas “b” reikalavo mesti gaisati su namudiniu cechu. Musu galimybes — kaip kadaise automobilio isradeju — didziule s, ir pradininkai — mes, taigi turime kuo skubiau plestis ir imtis organizuoti prekyba — ir atitinkama gamyba — salies ir net pasaulio mastu. .
Pradejau barbenti pirstais i stala. Puikiai isivaizduoju save vyriausio tokios kompanijos inzinieriaus poste. Man tikriausiai net braizomojo stalo neduotu, o jei paimciau i rankas lituokli, profsajunga organizuotu streika. Jau geriau buciau pasilikes armijoje ir bandes prasimusti i generolus.
Bet nepertraukinejau. Punktas “c” skelbe, kad su skatikais neissiversim — prireiks milijonu. Mus finansuos Manikso susivienijimas, o tai reiskia, kad parsiduosime Maniksui su visu kunu, siela bei “Sumaniuoju Frenku” ir tapsime dukterine imone. Mailsas liks filialo direktoriumi, as — vyriausiu inzinieriumi mokslinio tyrimo reikalams, bet sudie laisvoms dienelems — abu busim samdiniai.
Paklausiau:;
— Viskas?
— Reikalauju prideti punkta, suteikianti teise sedeti naktimis ant lusnos slenkscio ir giedoti religines giesmes.
— As nejuokauju, Deni. Taip turi buti.
— Ir as nejuokauju. Vergui reikia lengvatu, kad jis nemaistautu. Taigi, dabar mano eile?
— Kalbek.
Iskeliau priesinga pasiulyma, apie kuri jau anksciau galvojau. Atsisakyti gamybos. Dzeikas Smitas, vyriausias musu gamyklos meistras — geras zmogelis; nepaisant to, jis amzinai mane istraukia is malonios kurybines miglos taisyti gamybos broko — o tai beveik tas pat, kaip buti isverstam is siltos lovos i ledini vandeni. Stai kodel dirbu naktimis ir vengiu rodytis dirbtuvese diena. O kadangi uzimame vis daugiau nebenaudojamu kariniu pastatu ir jau numatyta ivesti naktine pamaina, jauciu, kad greit ateis toks laikas, kai neberasiu ramios vietos kurybai, net jei atsisakytume to anaiptol neviliojancio plano broliautis su
Todel pasiuliau ne plestis, o trauktis — parduoti “Tarnaites” bei “Vilio Langavalio” patentus, leisti kitiems juos gaminti ir prekiauti, o patiems krautis patentu teikiama pelna. Kai baigsiu “Sumanuji Frenka”, jo patenta taip pat parduosime. Jei licenziju nori Maniksas — prasom! Tegu tik pasiulo daugiau, negu kitos firmos. O mes tuo tarpu perkrikstysime savo kompanija — pasivadinsime Deivio ir Dzentrio moksliniu tyrimu korporacija — ir trise jai vadovausime, pasisamde viena ar du saltkalvius, kad padetu man montuoti naujus automatus. Mailsas ir Bela gales sau atsilose skaiciuoti iplaukas. Mailsas letai palingavo galva:
— Ne, Deni. Kas tiesa, tai tiesa — pardave licenzijas, siek tiek uzdirbtume, Bet toli grazu ne tiek, kiek patys valdydami gamyba.
— Po perkunais, Mailsai, mes jos patys nevaldysime, tai ir svarbiausia. Mes parduosime savo sielas Maniksui. O pinigai — kiekgi tau reikia? Juk neplaukiosi iskart dviem jachtomis ir nesimaudysi iskart dviejuose baseinuose. O tu dar siemet turesi ir ta, ir ana — jei tik nori.
— Nenoriu.
— Tai ko tu nori?
— Deni, tu nori isradineti. Mano plane tai numatyta: gausi viska — aparatura, darbo jega, lesas — viska, kas tik imanoma. O as — as noriu vadovauti stambioms prekybinems operacijoms. Stambioms! As tai sugebu.
Jis pazvelge i Bela.
— Nenoriu visa gyvenima kiurksoti Mohavo dykyneje ir buti vieno vienintelio isradejo ukvedziu. Isverciau akis:
— Sandijoje tu taip nekalbejai. Traukies, brolyti? Belai ir man bus gaila su tavim skirtis... Bet kad jau taip troksti, manau, uzstatysiu gamykla ar dar ka sugalvosiu ir atpirksiu tavo dali. Nenoriu varzyti niekieno laisves.
Buvau giliai sukrestas, bet jei drauguzis Mailsas nestygsta, neturiu teises laikyti ji prirista.
— Ne, as nesitraukiu, as noriu, kad firma augtu. Savo pasiulyma del korporacijos veiklos pateikiu oficialiam svarstymui. Reikalauju balsuoti.
Tikriausiai as atrodziau pasimetes.
— Butinai piktuoju? Gerai. As — pries, taip ir uzrasyk, Bela. O savo pasiulymo siandien svarstyti nepateiksiu. Mes ji dar aptarsim ir pasidalinsim nuomonemis. As linkiu tau tik gero, Mailsai.
Mailsas spyresi:
— Balsuosim pagal taisykles. Kviesk paeiliui, Bela.
— Tuojau pat, sere. Mailsas Dzentris, kontrolines akcijos...— ji perskaite eiles numerius,— jus balsuojat uz?
— Uz.
Ji uzsirase.
— Danielis B. Deivis, kontrolines akcijos...— ji vel isbere eile skaitmenu, kuriu as nesiklausiau,— jus balsuojat uz?
— Pries. Nuspresta. Nepyk, Mailsai.
— Bela S. Darkin,— tese ji,— kontrolines akcijos...— vel isvardijo skaitmenis,— balsuoju “uz”.
Issiziojau. Kai pagaliau siaip taip atgavau zada, pasakiau:
— Vaikuti, betgi tai neimanoma! Akcijos, aisku, tavo, bet juk puikiai zinai, kad...
— Paskelbk rezultata,— suurzge Mailsas.
— Dauguma “uz”. Pasiulymas priimtas.
— Uzrasyk.
— Taip, sere.
Tada pratrukau. Pirmiausia aprekiau Bela, paskui bandziau itikinti, galiausiai prikalbejau jai grubiu zodziu, sakiau, kad tai nesazininga — akcijas, teisybe, dovanojau Belai, bet ji ne blogiau uz mane zinojo, kad jos visad reme mano balsa, kad visai neketinau paleisti is ranku kompanijos vairo, kad tai suzadetuviu dovana — nei daugiau, nei maziau. Velniai rautu, balandzio menesi pats sumokejau pajamu mokesti uz tas akcijas. Jei Bela iskrete toki poksta pries vestuves, tai kas bus, kai susituoksim?
