Pasirasiau. Tikslas aiskus, o ko nors geresnio prie vaistine s stalo, muzikos automatui staugiant tiesiai i ausi, nesugalvosiu. Dabar, jei man kas atsitiktu, Rika tikrai gaus akcijas, o Mailsas su Bela negales susigrobti ju sau.
O jei viskas baigsis laimingai, paprasciausiai paprasysiu Rika grazinti voka, kai prireiks. Nepasinaudojau antroje sertifikato puseje atspausta perdavimo forma, kad isvengciau kebeknes, kai noresiu dokumenta vel susigrazinti; dabar tam pakaks suplesyti atskira popieriaus lapa.
Uzklijavau sertifikata ir perdavimo rasta mazesniame voke, idejau ji ir laiska Rikai i didesniji voka, uzrasiau skautu stovyklos adresa ir i meciau voka i pasto dezute greta vaistines. Paskaiciavau, kad laiskai is dezutes bus isimti mazdaug po keturiasdesimties minuciu, ir grizau i automobili pralinksmejes — ne todel, kad apsaugojau akcijas, o todel, kad atsikraciau rimtesniu problemu.
Na, gal ir neatsikraciau, bet nusprendziau drasiai atremti bedas, uzuot pabeges ir ilindes olon zaisti slepyniu... Ar vel bandes paskandinti jas ivairiaskoniuose etilo junginiuose. Aisku, noreciau isvysti dutukstantuosius, bet galiu ir taip ju sulaukti. Tuomet busiu sesiasdesimtmetis ir, ko gero, vis dar svilpciosiu pamates dailia mergyte. Skubeti neverta. Normaliam zmogui persokti i sekanti amziu vienu ilgu prigulimu — tas pat, ka pamatyti filmo pabaiga, nesuzinojus, kas vyko pradzioje. Ir geriausia dziaugtis tais trisdesimcia metu, jiems slenkant vieniems po kitu; tada, atejus 2000, nereikes stebetis.
O dabar manes laukia didziosios grumtynes su Mailsu ir Bela. Nors ir nelaimesiu, bet paliksiu jiems ka prisiminti — kaip Pitas, kai grizta namo srudamas krauju, bet garsiai skelbdamas: “Kad pamatytum, i ka panasus tas kitas katinas!”
Is pasikalbejimo sivakar ypatingos naudos nesitikejau. Tai bus tik oficialus karo paskelbimas. Norejau sutrikdyti Mailso miega — o jis gales paskambinti Belai ir tokia pat paslauga padaryti jai.
3
Priartejes prie Mailso namu jau svilpavau. Ismeciau mielaja porele is galvos ir, kol nuvaziavau paskutines penkiasdesimt myliu, spejau sugalvoti du naujutelaicius aparatus. Bet kuris ju gali padeti man praturteti. Vienas — automatas braizymui, valdomas kaip elektrine rasomoji masinele. Manau, JAV ne maziau kaip penkiasdesimt tukstanciu inzinieriu kasdien susiriete kiurkso prie braizymo lentu ir keikia savo darba, nes jis igrysta iki gyvo kaulo ir gadina akis. Nesakau, kad inzinieriai nenori projektuoti — jie nori, bet tai baisiai varginantis darbas.
O turedami manaji prietaisa, jie gales sedeti ant patogi6s kedes, spaudyti klavisus ir ziureti, kaip ekrane virs klaviaturos auga brezinys. Nuspaudziame tris klavisus iskart — horizontali tiese gula kaip tik ten, kur reikia; dar viena — papuosiame ja vertikalia linija; spustelim dar du, paskui dar du klavisus paeiliui — ir linija palinksta reikiamu kampu.
Ka cia, uz nedidele priemoka primontuociau pagalbini ekrana , kad architektas galetu projektuoti izometriskai (tai vienintelis lengvas budas), ir antrasis ekranas pateiktu stereometrini brezini, projektuotojui net neziurint. Dar daugiau, galiu padaryti, kad prietaisas pats braizytu kambariu isdestymo ir fasadu planus tiesiog is izometrinio vaizdo.
Svarbiausia — visa aparata galima surinkti is standartiniu detaliu, parduodamu radijo ir fotoreikmenu parduotuvese. Isskyrus, zinoma, valdymo pulta, bet neabejoju, kad sukurpsiu ta itaisa, nusipirkes elektrine rasomaja masinele, islupes jos vidurius ir pritaikes klaviatura braizymo operaciju valdymui. Menuo primityvaus modelio konstravimui, dar sesios savaites tobulinimui...
Bet mintis apie ta isradima nugrudau i antra plana, nes zinojau — tikrai padarysiu, ir aparata zmones tikrai pirks. Labiausiai mane dziugino tai, kad sugalvojau, kaip nurungti vargseli “Sumanuji Frenka”. Apie “Frenka” zinau daugiau, nei bet kas suzinotu, tyrinedamas ji kad ir istisus metus. Nieks ne nenumano — to uzrasuose nepazymejau,— kad kiekviena mano sukurta schema turi dar bent viena darbini varianta ir kad “Frenko” galimybes ribotos, nes ketinau sukurti namu tarna. Pradziai galima isvaduoti j i nuo butinybes “gyventi” elektra varomoje kedeje. O jau toliau galiu daryti kas tik saus i galva — tiktai reikes Torseno atminties vamzdeliu, o Mailsui nepavyks uzdrausti man jais naudotis: vamzdeliai parduodami visiems, kas tik nori sukonstruoti kibernetine sistema.
Braizymo aparatas palauks: imsiuos neribotu galimybiu visur pritaikomo automato, kuri galima uzprogramuoti atlikti bet koki zmogaus darba, jei tik darbas nereikalauja tikrai zmogisko protavimo.
Ne, pirmiausia padarysiu braizymo masina ir panaudosiu ja “Pito Protejaus” projektavimui.
— Ka tu i tai, Pitai? Pavadinsime pirma pasaulyje tikra robota tavo vardu.
— Mrrarr?
— Nebuk toks itarus, tai garbe.
Dabar, kai igudau, konstruodamas “Frenka”, “Pita” galesiu suprojektuoti ir istobulinti nesitraukdamas nuo savo braizomojo aparato, ir tai neilgai tetruks. Sukursiu zudika, neiveikiama demona, kuris isstums “Frenka”, dar nepradejus pastarojo gaminti. Jei man bent truputi syptels laime, priversiu juos bankrutuoti ir maldauti, kad grizciau. Norejot papjauti zasi, dedancia aukso kiausinius?
Mailso name dege sviesa, jo automobilis stovejo prie saligatvio. Sustojau priesais Mailso automobili, pasakiau Pitui:
— Tu, drauguzi, geriau pasilik saugoti masinos. Jei kas prisiartintu, triskart skubiai riktelk “Stok”! ir sauk, kad kristu vietoje.
— Neeee!
— Jei nori eiti i vidu, teks sedeti krepsy.
— Narrrn?
— Nesigincyk. Jei nori kartu, kraustykis i krepsi.
Pitas liuoktelejo i krepsi.
Mane ileido Mailsas. Nei jis, nei as neistiesem rankos. Isivede i svetaine ir parode kede. Kambaryje buvo Bela. Nesitikejau, bet tikriausiai stebetis nevertejo. Pazvelgiau i ja ir syptelejau:
— Nuostabu, ir tu cia! Tik nesakyk, kad atvaziavai is pat Mohavo vien snektelti su senuoju mazyliu Deniu.
O, kai as uzsivedu, galiu bet ka is klumpiu isversti. Pamatytumet, kaip demonstruoju moteriskas skrybelaites vakareliuose!
Bela susirauke:
— Nekvailiok, Deni. Sakyk, ka turi sakomo, jei turi, ir iseik.
— Neversk manes skubeti. Cia visai jauku... Mano buves partneri... Mano buvusi suzadetine. Truksta tik mano buvusia darbo.
Mailsas itaikiai tare:
— Na, Deni, nesimaivyk. Mes viska padarem tik tavo labui... O grizti i darba gali kada tik nori. Man bus labai malonu.
