mechanizuotas indas slapimui, o stalelis salia taip pat buvo lovos konstrukcijos dalis. Siaip gal buciau ta masinerija ir labai domejesis, bet sia akimirka tenorejau rasti kriauses formos jungikli slauges iskvietimui — man reikejo drabuziu.
Jungiklio neradau, bet pamaciau, kuo jis buvo virtes: stalo, nepanasaus i stala, sone buvo mygtukas. Uzkliudziau ji ranka, ieskodamas jungiklio, ir tustuma toje vietoje, priesais kuria butu mano galva, jei guleciau lovoje, susvito:
ISKVIETIMAS
Zodis tuojau pat uzgeso ir plykstelejo kiti:
PRASOME PALAUKTI
Netrukus durys tyliai prasivere, ir iejo slauge. Slauges nedaug tepasikeite . Sioji, gana patraukli, kaip ir dera, griezta tarsi mustruojantis naujokus serzantas, ant trumpu orchidejos spalvos plauku buvo uzsitupdziusi juokinga balta kepuraite ir vilkejo balta uniforma. Keistai sukirpta uniforma slepe vienas ir rode kitas kuno vietas ne taip, kaip buvo iprasta 1970-aisiais, bet moteriski rubai, net darbines uniformos, tam ir skirti. Kad cia slauge, buvo aisku is metu metais nekintanciu slaugisku manieru.
— Kraustykis atgal i lova!
— Kur mano rubai?
— Mars i lova! Nagi! As kantriai atsakiau:
— Klausykit, slauge, as — laisvas pilietis, pilnametis, ir nesu nusizenges istatymui. As neprivalau vel gultis i lova ir negulsiu. Ar jus parodysit, kur mano rubai, ar man paciam — kaip stoviu — teks eiti ieskoti?
Ji paziurejo i mane, paskui staiga apsisuko ir isejo; durys priesais ja prasivere pacios.
Bet priesais mane nebeprasivere. Kai as bandziau istirti, kaip veikia sis mechanizmas — esu tvirtai isitikines: jei vienas inzinierius gali israsti, tai kitas isradima perprasti — durys vel atsidare, ir pasirode vyriskis.
— Laba ryta,— tare jis,— as esu gydytojas Albrechtas. Man jo rubai atrode kaip koks Harlemo sekmadieninio pasiredymo ir iskylos aprangos misinys, bet gyvi judesiai ir nuvarge akys aiskiai sake, kokia sio zmogaus profesija. Patikejau.
— Laba ryta, daktare. Noreciau gauti savo drabuzius.
Vos uz gydytojo uzsivere durys, jis kystelejo ranka i kisene ir issitrauke pakeli cigareciu. Issieme cigarete, energingai mostelejo, isidejo i burna ir uzsitrauke: cigarete jau dege. Istiese pakeli man:
— Pasivaisinsit?
— Ee... Ne, aciu.
— Prasom, prasom. Jums nepakenks.
Papurciau galva. Visad, kai dirbdavau, greta rukdavo cigarete: is perpildytu peleniniu ir apdegintos braizymo lentos budavo galima spresti, kiek jau nuveikiau. O dabar, vos pamates dumus, pajutau lyg ir koki silpnuma. Ar tik iprotis rukyti nebus isgaraves per miego metus?
— Ne, dekoju.
— Gerai. Misteri Deivi, as cia dirbu jau seserius metus. Esu hipnologijos, atgaivinimo ir panasiu disciplinu specialistas. Cia ir kitur padejau is hipotermijos grizti i normalu gyvenima jau 8073 pacientams. Jus — astuoni tukstanciai septyniasdesimt ketvirtas. Maciau, kaip keistai elgiasi pazadinti zmones — keistai pasalieciui, ne man. Vieni nori tuoj pat vel uzmigti ir aprekia mane, kai neleidziu. Kai kurie is tiesu uzmiega, ir tenka juos perduoti kitokiai istaigai. Kiti, suprate, kad bilietas — kelionei tik viena puse ir jau per velu grizti i metus, is kuriu pabegta, puola i nesibaigiancias asaras. O dar kiti, kaip jus, reikalauja drabuziu ir nori begti i gatve.
— Na? Kodel ne? Ar as kalinys?
— Ne. Galit pasiimti drabuzius. Tikriausiai jums jie atrodys neiprastai, bet cia jau jusu reikalas. Vis delto, kol pasiusiu atnesti rubu, gal pasakytumet, koks baisiai skubus darbas jums rupi, jei butinai turit jo griebtis sia akimirka... jeigu jau islauket trisdesimt metu. Tiek laiko jus buvot atsaldytas — trisdesimt metu. Argi tikrai nebegalima atideti? O gal galesit ta reikala sutvarkyti po kokios valandos? Arba net rytoj?
Vos neleptelejau, kad reikalas velniskai skubus, bet uzsikirtau ir suglumau.
— Gal ne taip jau ir skubu.
— Tada padarykit man malonuma, atsigulkit ir leiskit jus apziureti, papusryciaukit, o gal ir pasikalbekit su manimi, kol neissuoliavot kur akys veda. Gal as net sugebesiu patarti, i kuria puse suoliuoti.
— Gerai, daktare. Atleiskit, patriuksmavau. Atsiguliau i lova. Pajutau, kaip gera guleti — mane staiga apeme nuovargis ir silpnumas.
— Nieko, nieko. Pamatytumet kai kuriuos musu pacientus. Juos tenka traukti nuo lubu.
Gydytojas apkloste mane ir pasilenke prie imontuoto i lova stalo:
— Gydytojas Albrechtas, septyniolikta palata. Atsiuskit sanitara su pusryciais — ee — meniu keturi minus. Atsisukes i mane, tare:
— Apsiverskit ir pakelkit baltinius — noriu pamaigyti jusu sonus. Kol apziurinesiu, galit klausineti. Jei norit.
Jam baksnojant mano sonus, bandziau galvoti. Tyrinejo mane tikriausiai stetoskopu, nors jis buvo panasus i miniatiurini klausos aparata. Bet vienas dalykas taip ir liko nepatobulintas: galvute, slankiojanti mano oda, buvo tokia pat salta ir kieta, kaip ir seniau.
Ko klausiama, ismiegojus trisdesimt metu? Ar jau pasiektos zvaigzdes? Ar vaikai atsiranda kolbose?
— Daktare, ar kinoteatru foje dar stovi automatai, pardavinejantys skrudintus kukuruzus?
— Stovejo, kai paskutini karta buvau. Neturiu filmams laiko. Beje, nuejes tenai neuzmirskite prisisegti saugos dirzais prie kedes: kai kuriu kadru demonstravimo metu visas pastatas islekia i ora. Turekite galvoje, misteri Deivi: su jusu problema mes susiduriam kasdien ir jau spejom prisitaikyti. Kad klientams butu lengviau priprasti, sudaromi kiekvienu metu zodynai, taip pat istorijos ir kulturos vystymosi santraukos. Tai butina, nes pasitaiko, kad prisikeleliai daro labai rimtu klaidu, nors mes kiek galedami stengiames susvelninti soka.
— Savaime suprantama.
— Ypac kai tarpas toks ilgas kaip jusu. Trisdesimt metu.
— Trisdesimt metu — maksimumas?
— Taip ir ne. Musu praktikoje pasitaikes ilgiausias laiko tarpas — trisdesimt penkeri metai, nes pirmasis komercinis klientas buvo uzsaldytas 1965 metu gruodzio menesi. Jus — ilgiausiai ismiegojes is mano atgaivintuju. Bet dabar musu istaigoje yra klientu, sudariusiu sutartis iki pusantro simtmecio. Jusu tikrai neturejo priimti trisdesimciai metu: tada buvo dar labai mazai zinoma. Galejot ir visai nebeprisikelti. Jums pasiseke.
— Tikrai?
— Tikrai. Apsiverskit.
Toliau mane apziurinedamas, jis pridure:
— Bet dabar zinome jau tiek, kad as mielai paruosciau zmogu tukstantmecio suoliui, jei tik butu imanoma tai
