auksas — puiki medziaga kai kuriems konstravimo darbams, taigi negaliu laikyti tragedija to, kad dabar auksas pigus ir kad juo nebegrindziama valiuta, ir nesvarbu, kiek zmoniu nukelnejo tas pertvarkymas.
Nustojau skaites ir emiau galvoti, ka galima nuveikti turint pigaus aukso — sitoks tankis, geras laidumas, nepaprastas kalumas... Atsipeikejau, suprates, kad pirmiau turiu susipazinti su technine literatura. Bet ka cia — vien atomineje inzinerijoje aukso niekuo nepakeisi. Ji zymiai lengviau apdirbti, negu bet kuri kita metala, ir panaudojus ji miniatiurizavimui — ir vel atsipeikejau nuo minties, kad “Stropuolio” “galva” neabejotinai prigrusta aukso. Teks rimtai imtis darbo ir suzinoti, ka nuveike vaikinai “uzkaboriuose”, kol as miegojau.
Sotelio prieglobscio bibliotekoje nebuvo technine s literaturos, todel pasakiau gydytojui Albrechtui, kad esu pasirenges issirasyti. Jis guztelejo peciais, pavadino mane idiotu ir sutiko. Bet likau dar vienai nakciai: pajutau, kad gulejimas atsilosus stebint, kaip displejaus ekrane viens paskui kita bega zodziai, mane mirtinai nuvargino.
Kita ryta tuoj po pusryciu man buvo atnesti siuolaikiniai drabuziai, taciau apsirengti be padejeju nepavyko. Patys r ubai nebuvo tokie jau keisti (nors niekad anksciau nenesiojau vysniniu kelniu su varpo formos klesnemis), bet kol suvaldziau sasagas, teko pasitreniruoti. Manau, mano senelis butu panasiai varges su uztrauktukais, jei nebutu prie ju pripratintas palaipsniui. O cia, aisku, stiktito jungiamosios siule s — jau maniau, kad teks pasisamdyti koki vaika, kuris padetu man valkstytis vonios kambaryje, bet pagaliau supratau, kad jautrus spaudimui , sujungimai poliarizuoti pagal asis.
Paskui vos nepameciau kelniu, pabandes atleisti dirza. Niekas is manes nesijuoke. Gydytojas Albrechtas paklause:
— Ka ketinat veikti?
— As? Pirmiausia isigysiu miesto plana. Paskui ieskosiu, kur miegoti. Paskui kuri laika — gal kokius metus — nieko neveiksiu, tik skaitysiu literatura pagal savo specialybe. Daktare, as — atgyvenes inzinierius. Bet nenoriu toks likti.
— Mmm... Ka gi, sekmes. Jei galesiu kuo padeti — skambinkit, nesivarzykit. Padaviau ranka.
— Dekoju, daktare. Jus nuostabus. Hm, turbut netureciau apie tai kalbeti, kol neuzejau i draudimo kompanijos buhalterija ir nesuzinojau, ar esu turtingas, bet nenoreciau atsidekoti vien zodziais. Padeka uz viska, ka esat man padares, turetu buti labiau apciuopiama. Suprantat?
Jis papurte galva.
— Suprantu. Bet atlyginima man ismoka prieglobstis — pagal sutarti.
— Taciau...
— Ne. Negaliu imti atlyginimo is jusu, ir nekalbesim apie tai. Paspaudes man ranka, tare:
— Viso gero. Stai sis koridorius nuves jus i administracijos patalpas.
Padvejojes pridure:
— Jei is pradziu butu sunkoka apsiprasti, pagal globos sutarti turit teise be papildomo uzmokescio dar keturias dienas gyventi cia — atgauti jegas, persiorientuoti. Tai apmoketa. Galetumet tuo pasinaudoti. Galit grizti, kada tik sugalvosit.
Syptelejau.
— Aciu, daktare. Bet uztikrinu jus, kad cia nebepasirodysiu — nebent kada uzeiciau pasimatyti su jumis.
Patraukiau i administracijos patalpas, prisistaciau registratoriui. Jis iteike man voka — dar viena telefonograma nuo misis Sulc. Dar nebuvau jai paskambines, nes nezinojau, kas ji, o prieglobscio taisykles draude lankyti atgaivinta pacienta, jei jis pats to nenori. Pazvelgiau i voka ir isibrukau ji i kisene, galvodamas, kad tikriausiai be reikalo sukuriau “Sumanuji Frenka” toki sumanu. Seniau registratores budavo grazios mergaites, o ne masinos.
Registratorius tare:
— Prasom uzeiti cia. Musu izdininkas noretu jus pamatyti.
Ka gi, as taip pat norejau ji pamatyti, todel uzejau ten. Galvojau, kiek spejau uzdirbti, ir sveikinau save, rizikavusi ideti pinigus i pramones akcijas, uzuot losus “saugiai”. Be abejo, per astuoniasdesimt septintuju metu panika akciju kursas krito, bet dabar ju verte vel turetu buti pakilusi: tikrai zinau, kad bent jau dvieju rusiu akcijos siuo metu vertos gero pinigo — juk perskaiciau
Izdininkas — kad ir labai tipiskas — buvo zmogus. Jis spustelejo man ranka.
— Sveiki, misteri Deivi. Mano pavarde — Daftis. Prasau sestis.
— Sveiki, misteri Dafti. Gal neverta taip ilgai jusu trukdyti. Pasakykit man tik stai ka: ar jusu istaiga igaliota tvarkyti manosios draudimo kompanijos saskaitas? O gal reikia vykti i centrinius kompanijos rumus?
— Prasau, atsiseskit. As turiu jums si ta paaiskinti. Tai ir atsisedau. Asistentas (vel mielasis senasis “Frenkas”) atnese aplanka su dokumentais, o izdininkas tare:
— Cia jusu sudarytos sutartys. Norite paziureti?
Baisiai norejau paziureti, nes nuo pat visisko pabudimo spaudziau spyga kisenej, galvodamas, kad tik Belai nebutu pavyke suleisti nageliu i ta registruota ceki. Toki ceki sunkiau suklastoti, negu privatu, taciau Bela — galvota mergele.
Lengviau atsidusau, pamates, kad popieriu ji neperdirbo, tik — aisku — truko papildomos Pito sutarties, taip pat “Tarnaites” akciju perdavimo dokumento. Manau, Bela juos paprasciausiai sudegino, kad nereiketu atsakineti i klausimus. Atidziai apziurejau mazdaug tuzina vietu, kur “Abipusio draudimo kompanija” buvo pakeista i “Kalifornijos Pagrindinio draudimo kompanija”.
Nenugincysi — talentinga mergaite. Koks nors mokslininkas kriminologas, apsiginklaves mikroskopu, stereoaparatu sulyginimui, chemija ir panasiai, gal ir galetu irodyti, kad dokumentai taisyti, bet as negaliu. Idomu, kaip jai pavyko susidoroti su uzpildyta forma antroje cekio puseje — juk valstybiniai cekiai spausdinami ant popieriaus, nuo kurio negalima nutrinti uzraso. Beje, Bela tikriausiai ne netryne — ka vienas zmogus isgalvoja, kitas gali pergudrauti... O Bela — labai gudri.
Misteris Daftis kostelejo. Pazvelgiau i ji.
— Ar atsiskaitysim cia?
— Taip.
— Tada galiu viska pasakyti vienu zodziu. Kiek?
— Mmmm... Misteri Deivi, is pradziu noreciau atkreipti jusu demesi dar i viena dokumenta — ir viena aplinkybe. Stai musu prieglobscio ir Kalifornijos Pagrindinio draudimo kompanijos sudaryta jusu uzmigdymo, globos ir atgaivinimo sutartis. Kaip matote, visa saskaita apmoketa is anksto. Taip daroma ir musu, ir jusu labui — sitaip uztikrinamas jusu saugumas, kol esat bejegis. Lesos — visos tokios lesos — atiduodamos i Auksciausiojo teismo archyvu skyriaus tvarkomus fondus, ir is ju mums kas ketvirti ismokamas atlyginimas.
— Ka gi. Lyg ir neblogai sutvarkyta.
— O kaipgi. Taip apsaugomi bejegiai zmones. Bet jus turit gerai isidemeti stai ka: musu prieglobstis ir draudimo kompanija — atskiros istaigos, ir globos sutartis, sudaryta su mumis, neturi nieko bendro su sutartimi del jusu turto tvarkymo.
