— Mane istinka staigus amnezijos priepuoliai. Karta praradau... istisus penkerius metus.
— Ko gero, is tiesu nemalonu,— letai tare jis.— Ar pajegsit atsakyti i mano klausimus?
— Nekamuok jo, mielasis,— negarsiai tare moteris,— atrodo, cia geras zmogus. Manau, jis paprasciausiai suklydo.
— Pamatysim. Na?
— Jauciuosi gerai... Dabar. Bet kokia minute buvau tikrai apkvaites.
— Gerai. Kaip jus cia patekot? Ir kodel taip apsirenges?
— Tiesa sakant, nesu tikras, kaip cia patekau. Ir tikrai nezinau, kur esu. Tie priepuoliai mane istinka staiga. O apranga...
Galite ja vertinti kaip ekscentriskuma. Hm... Kaip ir savo apsirengima. Arba neapsirengima.
Jis paziurejo i save ir syptelejo.
— O taip, suprantu, kad mano ir zmonos apsirengima — ar neapsirengima — tam tikromis aplinkybemis tektu aiskinti. Bet mes prate , kad aiskinasi pazeidejai. Matot, jus cia svetimas, nesvarbu, kaip apsirenges, o mes savi — tokie, kokie esam. Cia Denverio Saulekaitos klubo parkas.
Dzonas ir Dzene Satenai buvo is tu rafinuotu, nesukreciamu, draugisku zmoniu, kurie galetu net zemes drebejima pakviesti isgerti arbatos. Dzono aiskiai nepatenkino mano abejotini paaiskinimai, ir jis norejo rimtai mane istardyti, bet Dzene ji numalde. Isikandau savo “priepuoliu” ir pasakiau, kad veliausia, ka pamenu — tai vakarykstis vakaras naujuosiuose Denverio ruduosiuose rumuose.
Galiausiai Dzonas tare:
— Ka gi, tai idomu, netgi jaudina, ir, manau, jei kas vaziuos i Baulderi — pavezes jus, o i Denveri galesit grizti autobusu. Jis vel pazvelge i mane.
— Bet jei nusivesiu jus i kluba, zmones labai, labai susidomes.
Apziurejau save. Jauciausi kazkaip nesmagiai, nes buvau apsirenges, o jiedu — ne; noriu pasakyti, ne jie man atrode keisti, o as pats.
— Dzonai... Ar nebutu geriau, jei ir as nusimesciau skudurus?
Tokia perspektyva manes netrikde: anksciau nelankiau nudistu stovyklu, nes nemaniau, kad verta. Bet pora savaitgaliu mudu su Caku praleidome Santa Barbaroje, ir viena — Lagunos pakranteje; papludimyje protingai atrodo oda, o rubai — kvailai.
Jis linktelejo:
— Tikrai butu geriau.
— Brangusis,— tare Dzene,— jis galetu pasisveciuoti pas mus.
— Mmm... Taip. Mano mylimiausioji, nuplukdyk savo zaviaja ypata pas kitus. Pavaikstinek ir pasistenk paskleisti zinia, kad laukiam svecio is... Is kur turetume laukti, Deni?
— E — is Kalifornijos. Los Andzelas. As tikrai tenykstis. Vos neleptelejau: “Didysis Los Andzelas”; teks sneketi atsargiau. — Is Los Andzelo. To ir “Denio” visiskai pakaks: mes nesikreipiame vienas i kita pavardemis, nebent zmogus pats to noretu. Taigi, mieloji, paskleisk naujiena taip, kad atrodytu, lyg visi ir patys jau zino, Paskui po kokio pusvalandzio pasitik mudu prie vartu. Ne, geriau grizk cionai. Ir atnesk mano kelionini krepsi.
— Kam tau krepsys, brangusis?
— Paslepsim ta karnavalini kostiuma. Jis per daug ryskus net tokiam ekscentrikui, koks sakosi esas Denis.
Atsikeliau ir nedelsdamas nuejau uz krumu nusirengti — kai salia nebebus Dzenes Saten, neturesiu ko varzytis. Taip reikia: juk negaliu nusimesti rubu ir parodyti, kad apie mano liemeni privyniota aukso uz dvidesimt tukstanciu doleriu, skaiciuojant 1970 metu kainomis — po 60 doleriu uncija. Ilgai neuztrukau, nes is aukso juostos buvau pasidares dirza — pirmakart su juosta nuejes i vonia, gerokai privargau, tad sulankstes viela sukabinau priekyje.
Nusirenges ir susukes auksa i drabuzius, bandziau apsimesti, kad visa tai sveria tik tiek, kiek turi sverti drabuziai. Dzonas Satenas pazvelge i rysuli, bet nieko nesake. Pasiule cigarete — nesiojosi cigaretes prisirises prie kulksnies. Nebesitikejau kada nors tokias bepamatysias.
Mostelejau, bet cigarete neuzsidege. Tada leidau pridegti. Satenas ramiai pasake:
— Dabar, kai mudu vieni, gal norit man ka pasakyti? Jei zadu klube uz jus laiduoti, privalau tikrai zinoti bent jau tiek, kad nepridarysit bedos.
Uzsitraukiau. Dumai grauze gerkle.
— Dzonai, as tikrai nepridarysiu bedos. Ko jau ko, o to pats tikrai nenoriu.
— Mmm... Gali buti. Taigi —”priepuoliai”.
Galvojau. Bjauri padetis. Sis zmogus turi teise zinoti. Bet jei pasakysiu tiesa — jokiu budu nepatikes... Bent as, juo detas, nepatikeciau. Bet butu dar blogiau, jei patiketu: tada kiltu triuksmas, kurio kaip tik noriu isvengti. Manau, jei buciau tikras, saziningas, teise tas keliautojas laiku, atliekantis mokslinius tyrimus, stengciausi patraukti i save demesi, pateikciau nenugincijamus irodymus ir leisciausi mokslininku tikrinamas.
Bet as — ne toks; as — neoficialus ir beveik itartinas pilietis, gudraujantis ir vengiantis viesumos. As tik ieskau savuju Duru i Vasara — kaip galima tyliau.
— Dzonai, jei pasakysiu tiesa, nepatikesi.
— Mmm... Gal. Bet juk as maciau, kaip zmogus nukrito is tuscio dangaus, ir net nesusizeide kaip reikiant. Jis keistai apsirenges. Jis, atrodo, nezino, kur esas ir kokia siandien diena. Deni, as, kaip ir dauguma zmoniu, esu skaites Carlzo Forto knygu. Bet niekad nemaniau pats isvysias tai, apie ka jis raso. Taigi nesitikiu, kad paaiskinimas bus paprastas tarsi pokstas su kortomis. Na?
— Dzonai, is vieno tavo anksciau pasakyto dalyko — is isdestymo — supratau, kad tu juristas.
— Teisingai. O ka?
— Ar galiu pasikalbeti konfidencialiai?
— Hmm — nori tapti mano klientu?
— Galima sakyti — taip. Man tikriausiai prireiks patarimo.
— Destyk. Konfidencialiai.
— Gerai. As is ateities. Kelione laiku.
Kelias akimirkas jis tylejo. Mes tysojome saule kaitoje. As — kad nesusalciau: geguzes menuo Kolorade sauletas, bet vesus. Dzonas Satenas, rodos, prie to priprates: jis sau poilsiavo ir kramte pusies spygli,
— Tavo teisybe,— atsake jis,— netikiu. Verciau laikykimes “priepuoliu”.
— Sakiau, nepatikesi, Jis atsiduso:
— Sakykim — nenoriu. Taip pat nenoriu tiketi smeklomis, persikunijimu, ir isvis jokiais metafizikos fokusais. Megstu paprastus dalykus, kuriuos galiu suprasti. Manau, dauguma zmoniu tokie. Taigi pirmas mano patarimas — tegu tai ir lieka tarp musu. Kitiems nesigarsink.
— Tinka. Jis apsiverte.
— Bet man rodos, kad reiketu sudeginti tuos drabuzius. As surasiu tau ka apsivilkti. Jie dega?
— Nelabai. Jie tirpsta.
— Batus geriau apsiauk. Mes retai vaikstom basi, o sitie tiks. Jei kas ims klausineti — jie pasiuti pagal
