gyventi: bugstauti, kad mudvieju neuzkluptu kartu, dairytis valgykloje, imti is taves pinigus — taip, butent is tavas tavo pinigus! — pavyduliauti Lenos… Uz kokias nuodemes as turiu taip kamuotis? As zmogus, o ne eksperimentinis pavyzdys ir ne kazkieno dubletas!
— O kaipgi bus su darbu?
— O kas sake, kad as zadu mesti darba? Kamera beveik baigta, bandymus tu galesi daryti pats. Cia is manes maza naudos — musu juk „viena — gaiva dviem”. Isvaziuosiu, gvildensiu proiblema „zmogus — masina” is kito galo…
Jis isdeste savo plana. Jis vaziuoja i Maskva, stoja i aspirantura, i MVU biologijos fakulteta. Darbas issisakoja dviem vagomis: as tyrineju „masina motina”, issiaiskinu jos galimybes; jis tiria zmogu ir jo galimybes. Paskui — jau skirtingi, su skirtinga patirtimi ir idejomis — drauge dirbame toliau.
— Bet kodel vis delto biologija? — neiskenciau as. — Kodel ne filosofija, ne sociologija, ne psichologija, ne gyvenimo mokslas, atseit, grozine literatura? Juk tie mokslai taip pat tiria zmogu ir zmoniu visuomene. Kodel?
Jis susimastes pazvelge i mane.
— Tu tiki intuicija?
— Na, tarkim.
— Taigi, mano intuicija man visa laika sako: jei nieku laikysime biologinius tyrinejimus, praleisime kazlca labai svarbaus. As dar nezinau, ka butent. Po metu pasistengsiu paaiskinti.
— O kodel mano intuicija man nieko panasaus nesako?
— O velnias tave zino — kodel! — Jis atsiduso su pirmyksciu israiskingumu — jam grizo gera nuotaika. — Gal tu staciai bukas kaip veltinis…
— Na taip, zinoma. O tu ismaningas — kaip tas suo, kuris viska jaucia, tik negali pasakyti!
Zodziu, pasikalbejome.
Viskas aisku: jam reikia kaupti individualia informacija, darytis paciu savimi. Todel jam verciau buti ne su manim, o kazkur atskirai — taip pat sutinku; atvirai kalbant, „dvilype” mudvieju padetis mane irgi pradejo slegti. Bet su ta biologija… cia as jo rimtai nesupratau…”
Aspirantas atsilose kedeje, pasiraze.
— Ir negalejo suprasti, — pasake jis balsu.
Tuomet jis pats saves dar nesuprato.
ASTUNTAS SKYRIUS
Siandienines paskaitos tema: kodel studentas prakaituoja per egzamina? Tylos, draugai! Rekomenduoju konspektuoti — medziaga pagal programa… Taigi, isnagiinesime situacijos, kuria visiems cia esantiems teko isgyventi, fiziologinius aspektus. Vyksta egzaminas. Studentas visokeriopais plauciu, gerklu, liezuvio ir lupu judesiais virpina ora — atsakineja. Jo regos analizatorai kontroliuoja atsakymo teisinguma pagal uzrasus lapelyje ir pagal egzaminatoriaus linkciojimus. Bendrais bruozais apmesime reilektorina grandine. Antrosios Signalines Sistemos vykdantysis aparatas istaria iraze — regejimo organai pagauna sustiprinanti dirgikli. Linktelejimas — signalas, perduodamas i smegenis; jis neleidzia nutrukti nerviniu lasteliu jaudrinimui reikiamoje smegenu zieves srityje. Nauja Iraze — linktelejimas… ir taip toliau. Si procesa neretai lydi antrine reilektorine reakcija: studentas gestikuliuoja, ir tai jo atsakyma daro itin itikinama.
Tuo pat metu nesutrikdamas ir be itempimo savaimingai veikia besalygines reflektorines grandines. Trapecijos pavidalo ir platieji nugaros raumenys palaiko sedincio studento korpusa statmenoje padetyje, kas itin budinga mums, kaip musu proteviams buvo budingas vaiksciojimas statmenoje padetyje. Krutines ir tarpsonkauliniai raumenys padeda ritmingai kvepuoti. Kiti raumenys itempti kaip tik tiek, kiek reikalinga atsispirti Zemes traukai. Lygiai plaka sirdis, vegetatyviniai nervai pristabde virskinimo procesus, kad neblaskytu studento demesio… viskas tvarkoj.
Bet stai pro ausu bugnelius ir pagrindines membranas studenta pasiekia naujas garsinis dirgiklis: egzaminatorius uzdave klausima. Man niekad nepabosta geretis viskuo, kas vyksta toliau, ir, patikekit manim, tame-gerejimesi nera jokio sadizmo. Tiesiog malonu matyti, kaip greitai, darniai, panaudodama milijonmeta proteviu gyvenimo patirti, nervu sistema reaguoja i maziausia pavojaus signala! Ziurekite: nauji oro virpesiai pirmuciausia nuslopina ankstesne salygine reilektorine veikla — studentas nutyla, daznai vidury zodzio. Tuo laiku signalai is klausos lasteliu prasiskverbia i pailgasias smegenis, suzadina nervines uzpakaliniu keturkalnio kaubureliu lasteles, kurios valdo nesalyginius budrumo refleksus: studentas pasuka galva i prabilusi egzaminatoriu! Tuo paciu metu atsisakoje garsinio dirgiklio signalai pasiekia tarpines smegenis, o is ten — didziuju pusrutuliu zieves smilkinines skiltis, kur prasideda skubi minetuju oro virpesiu prasmes analize.
Noriu atkreipti jusu demesi, kad toks garsu analizes centru isdestymas smegenu zieveje, salia ausu- didziai tikslingas. Evoliucija, suprantama, atsizvelge i tai, kad garsas ore sklinda labai is leto: kazkokius ten tris simtus metru per sekunde, betnaz vienodu greiciu, kaip ir signalai nervu skaidulonnis. O juk garsas gali reiksti selinancio tigro krebzdesi, gyvates snypstima arba — musu laikais — is uz kampo issokusios masinos uzma. Signalu perdavimui smegenyse negalima gaisti net sekundes dalies!
Bet siuo atveju studentas isgirdo ne tigro krebzdesi, o ramiu, mandagiu balsu uzduota klausima. Cche, kai kas, galimas daiktas, bevelytu rinktis tigra! Manau, jums nereikia aiskinti, kad klausimas egzamino metu suvokiamas kaip pavojaus signalas. Juk pavojus placiaja sio zodzio prasme — tai kliutis kelyje i uzsibrezta tiksla. Musu graziai sutvarkytais laikais palyginti maza pavoju, kliudanciu gyvai butybei siekti pagrindiniu tikslu: issaugoti gyvybe ir sveikata, pratesti gimine, numalsinti alki ir troskuli. Todel i pirma vieta iskyla antros eiles pavojai: prarasti oruma, savigarba, stipendija, galimybe mokytis, o paskiau dirbti idomu darba ir kita… Taigi nesalygine reflektorine reakcija i pavoju studentui nusiseke puikiai. Paziuresim, kaip jis ji atrems.
Biochemijos paskaitose jus supazindino su istabia ribonukleinines rugsties savybe. Ribonukleinines rugsties yra visose smegenu lastelese: elektriniu nerviniu signalu veikiama, ji pertvarko savo radikalu — timino, uracilo, citozino ir guanino — issidestyma molekulese. Sie radikalai — musu atminties raides: ju deriniais mes smegenu zieveje uzrasome bet kokia inlormacija… Atseit, vaizdas toks: smilkininese smegenu zieves skiltyse perprastas klausimas sudirgina nervu lasteles, kurios studento smegenyse tvarko abstrakcias zinias. Aplinkinese zieves srityse atsiranda silpni atsakomieji impulsai: „Aha, kazka apie tai skaiciau!” Stai dirginimas koncentruojasi daugiausia vilciu teikiancioje zieves srityje, apima ja ir — o siaubas! — ten t Iminu, uracilu, citozinu, guaninu ilgose ribonukleinines rugsties molekulese irasyta dievaizin kas: „Liosa, mesk konspektus, mums truksta ketvirto!” Tylos, draugai, neatitrukite nuo darbo.
Ir tada smegenyse prasideda tyki panika — arba, ne taip va/z-. dingai pasakius, totaline dirginimo iradiacija. Nerviniai impulsai bruzdina logines analizes sritis (gal but, pavyks sumoti!), regimosios atminties lasteles (gal maciau ka nors tokio?). Paastreja regejimas, klausa, uosle. Studentas nepaprastai aiskiai mato rasalo deme ant stalo krasto, iskaitu knygeliu kruva, girdi lapu slamesi uz lango, kazkieno zingsnius koridoriuje ir netg prislopinta snibzdesi: „Brolyciai, Aliosa dega…” Bet visa tai — nereikalinga. Ir dirginimas apima vis naujas ir naujas zieves sritis — pavojus, pavojus! — issilieja i judinamuosius centrus priesakiniame vingyje, prasigauna i vidurines, i pailgasias, pagaliau i stuburo smegenis… Ir cia as noriu nukrypti nuo dramatiskos situacijos, kad galeciau isgarbinti ta minksta, pilkai balta daugmaz puses metro ilgumo atauga, perveriancia musu stuburnarius iki pat juosmens, — stuburo smegenis.
Stuburo smegenys… O, mes smarkiai klystame, manydami, kad jie yra tik tarpine instancija tarp galvos smegenu ir kuno nervu, kad jie pavaldus galvos smegenims ir patys tesugeba valdyti vien nesudetingus fiziologiniu funkciju refleksus! Ne taip lengva pasakyti, kas kam pavaldus, kas ka valdo! Stuburo smegenys yra senesnis, labiau gerbtinas darinys, negu galvos smegenys. Jos gelbejo zmogu dar tais laikais, kuomet jis neturejo pakankamai isvystytos galvos, kuomet jis, tikrai sakant, dar nebuvo zmogumi. Musu stuburo smegenys saugo atminima apie paleozoju, kada musu tolimi proteviai — driezai — dulinejo, sliauziojo ir skraide tarp milzinisku paparciu; apie kainozoju — pirmuju bezdzioniu atsiradimo laikotarpi. Stuburo smegenys atrinko ir issaugojo nervinius rysius ir refleksus, patikrintus milijonu metu kovoje uz buvi. Stuburo smegenys, jei jums patinka — tai vidinis musu ismintingo konservatizmo zidinys.
Ka bekalbeti, musu laikais tos senuteles, sugebancios reaguoti i sudetingus nudienos tikroves dirginimus tik
